Mokyklos baigimo metas, kada reikia apsispręsti, kuria linkme kreipti tolimesnį savo gyvenimą, - vienas sunkiausių laikotarpių jauniems žmonėms. Dauguma jų, nežinodami kur stoti, papildo tūkstantines teisininkų ir ekonomistų gretas. Šis pasakojimas apie dvi buvusias Biržų „Saulės" gimnazijos moksleives, pasukusias įdomesniais keliais, galbūt padės rasti originalesnį sprendimą jauniems žmonėms.
Pagrindinis kriterijus - tinkami fiziniai duomenys
Greta Stabinytė pasirinko merginoms gana neįprastą sritį - kriminalistiką. Ją ir teisę dvidešimtmetė studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje Vilniuje.
Greta pasakojo, jog jau devintoje klasėje svajojo būti policininke. Būdama vienuoliktokė mergina besidomėdama įvairiomis studijų kryptimis aptiko šią. „Supratau, kad man ši studijų kryptis tinka labiausiai, ir nusprendžiau daryti viską, kad ten patekčiau", - sakė mergina. Studentė pasakojo, jog tėveliai ir brolis Andrius ją labai palaikė.
Mančesterio universitete, Anglijoje, Meida Pociūnaitė studijuoja retam girdėtą specialybę - dirbtinį intelektą.
Norint įstoti į teisės ir kriminalistikos studijas, reikėjo pereiti kelis etapus. Pirmoji buvo medicininė ekspertizė, kur, pasak Gretos, daugiausia norinčiųjų sužlunga dėl įvairių priežasčių - prastos regos, buvusių kojos ar rankos lūžių. Mergina turėjo įvykdyti įvairius normatyvus - per tam tikrą laiką įveikti 2 kilometrus, daryti atsispaudimus ir t. t. Stojant svarbiausia puiki sveikata ir geras fizinis pasirengimas. Mergina sakė, jog visus reikalingus duomenis ji turėjo. Biržuose pirmoje klasėje lankė šokių būrelį, o nuo antrosios klasės iki pat išvykimo studijuoti žaidė krepšinį sporto mokykloje. Greta mano, kad būtent dėl ilgos sportinės veiklos ji turi puikią ištvermę.
Kriminalistika - ne kiekvienam
Pasak merginos, studijuoti šią specialybę nėra sudėtinga, tereikia noro ir pastangų. „Iš pradžių galvojau, jog tai bus sunkus mokslas - vien storos knygos.
Visgi pastudijavus nuomonė pasikeitė„, - sakė Greta. Pirmajame kurse mergina studijavo daug teorinių dalykų. Pasak jos, studijuojama visko po truputį - gaunama ir teisės, ir kriminalistikos žinių. „Teisės teorijos dėstytoja mums sakydavo, jog, jei nemokėsime teisės pagrindų, į kitų dėstytojų paskaitas galime net neiti. Be pagrindinių dalykų mokytis kitus yra itin sunku, nes jie glaudžiai susiję“, - pasakojo Greta.
Visgi studijose labai daug praktinių dalykų. Pati įdomiausia paskaita merginai būdavo medicinos ekspertizė. Paskaitų metu studentai morge stebėdavo, kaip yra atvežami nužudyti žmonės, kaip jie tiriami, kokios išvados padaromos. Greta pasakojo, jog vieno dėstytojo studentai paklausė, ar visą dieną dirbant su lavonais nemalonus kvapas neįsigeria į rankas. Dėstytojas atsakė, jog pats kvapo jau nejunta, tačiau mato, kaip po darbo dienos nuo jo viešajame transporte ar valgykloje atsitraukia žmonės...
Studentai tirdavo senas, jau išnagrinėtas bylas, tačiau buvo vertinami pagal tai, kaip jas suvokdavo ir išaiškindavo. Per vieną egzaminą jie turėjo ištirti 1997 metų merginos išprievartavimą Vilniuje. Greta pasakojo, jog buvo duota visa medžiaga, įrodymai. Studentai turėjo atskleisti nusikaltimo esmę, aplinkybes ir savo nuožiūra pagal Baudžiamąjį kodeksą skirti atitinkamą bausmę. Dėstytojas studentų ištirtų bylų variantus vertino pagal tikrąjį tyrimą, teisėjų išvadas.
Greta pasakojo buvusi ir Lukiškių kalėjime, kur stebėjo, kaip gyvena kaliniai, nuteisti kalėti iki mirties. Ten jie dirba - turi makaronų fabriką, siuvinėja. Už gautą menkutį atlyginimą kalėjimo parduotuvėje jie perka dešros, duonos, cigarečių.
Pasak Gretos, kriminalistui svarbiausias dalykas - stabili psichologinė būsena. Žmogus turi būti stiprus, nes tokiame darbe palūžti lengva. Mergina pasakojo, jog po pirmų studijų metų iš jos kurso jau išėjo 3 studentai.
Greta pridūrė, jog kitų metų sausio mėnesį ji jau atliksianti praktiką Vilniaus policijos komisariate. Studentė jau dabar turi policininkų uniformą su kolegijos pavadinimu.
Aktyvumas ir drąsa atsiperka
Universitete mergina įsitraukė į studentų visuomeninę veiklą. Ji yra grupės seniūnė. Greta pasakojo, jog kartą paskaitų metu vyko pirmojo ir antrojo kurso teisininkų kriminalistų susirinkimas. Viena iš studijų vadovių pasiūlė parengti trumpą pristatymą apie Socialinių mokslų kolegiją, Lietuvą ir mūsų šalies teisinę sistemą anglų kalba. Mergina pasakojo, jog visi būgštavo, nes nelabai gerai mokėjo anglų kalbą ir bijojo kalbėti prieš auditoriją. Vadovė visada aktyviai ir iniciatyviai Gretai pasiūlė paruošti šį pristatymą ir mergina sutiko. Prie jos prisijungė ir antrojo kurso studentas. „Tada mano studijų vadovė ėmė ploti ir mus sveikinti - pasakė, jog mūsų laukia kelionė į Italiją, Turkiją, Vokietiją ir Rumuniją", - šypsosi pašnekovė. Kelionė merginai nieko nekainavo, o kolegija dar skyrė nemenką sumą dienpinigių.
Kriminalistiką studijuojanti Greta turėjo progos palyginti Lietuvos teisėsaugos sistemą su Italijoje veikiančiais įstatymais.
Išvykose Greta su antrakursiu Janu, o paskui jį pakeitusia trečiakurse Ieva bei kitų šalių studentais dalinosi informacija, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse elgiamasi su nusikaltėliais, kokios ir už ką jiems skiriamos bausmės, diskutuodavo apie nusikalstamumą, pabėgėlius iš kitų šalių ir t. t. Mergina pasakojo sužinojusi įdomių dalykų - pavyzdžiui, Italijoje už iš parduotuvės pavogtą duoną ar kitą atitinkamą prekę skiriami metai kalėti. Turkijoje už sulaikymą viešoje vietoje vartojant marihuaną skiriama 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu Lietuvoje, pasakojo mergina, gresia tik įspėjimas ir bauda.
Įdomu tai, kas negirdėta
Mančesterio universitete, Anglijoje, Meida Pociūnaitė studijuoja retam girdėtą specialybę - dirbtinį intelektą. Mergina pasakojo, jog mintį apie stojimą jai pasiūlė brolis. Nuo tada ji ir pradėjo domėtis stojimo tvarka Jungtinėje Karalystėje. Studijuosianti užsienyje mergina jau buvo apsisprendusi vienuoliktoje klasėje - pradėjo lankyti daugiau anglų kalbos pamokų, laikė tarptautinį anglų kalbos testą. Dvyliktos klasės antrajame pusmetyje Meida pradėjo gauti pasiūlymus iš pasirinktų universitetų su informacija, kokiu vidurkiu, egzaminų rezultatais mergina turinti baigti mokyklą. „Kodėl pasirinkau dirbtinį intelektą, dar ir pati tiksliai negaliu atsakyti. Gal todėl, kad tai buvo dar negirdėta, nenusibodusi specialybė ir tokios Lietuvoje dar nebuvo. Gal ir dabar nėra, nesidomėjau. Mane visada traukia nauji ir neišbandyti dalykai", - pasakojo Meida.
Studijų užkulisiai
Kitaip tariant, dirbtinis intelektas - tai dirbtinis protas, sąmoningos mašinos. Tai sistema, sugebanti veikti ir priimti panašius į žmogaus sprendimus.
Šiuos metus mergina mokėsi visa, kas susiję su kompiuteriais - jų inžineriją, architektūrą, programavimą. Per dirbtinio intelekto paskaitas mokėsi tokių dalykų kaip balso atpažinimas, roboto orientacija aplinkoje.
Visas Meidos pasirinktos specialybės mokymasis yra suskirstytas į tris dalis - paskaitas, klasėse atliekamus pratimus ir darbą laboratorijoje. Kurso draugų mergina turi daugiau nei 200, nes visos paskaitos vyksta visiems kartu. Tik laboratorijose ir pratimų klasėse jie suskirstyti į grupes, o grupės - dar ir į pogrupius po 5-6 studentus. Kiekvienas pogrupis turi savo auklėtoją. Kiekvieną savaitę būna į klasės valandėles panašūs susitikimai. Jų metu pristatomi įvairūs mokinių parengti projektai, prezentacijos.
Merginos paskaitų tvarkaraštį sudaro apie 20 valandų per savaitę. Be šito, pasakojo Meida, reikia apie 30 valandų mokytis savarankiškai arba papildomai. Laboratorijose ar pratimų klasėse laiku suspėti atlikti užduočių nepavyks, jei prieš tai jos bent jau nebus perskaitytos. Pasak merginos, laboratorijose būna magistro studijų studentai, kurie demonstruoja, kaip atlikti užduotis.
Tinginiauti laiko nėra
Meida sakė, jog laisvo laiko ji beveik neturi. Studijos dažniausia užtrunka iki 17 valandos, nemažai laiko atima važiavimas autobusu. Savaitgaliais mergina dažnai savanoriauja įvairiuose sporto renginiuose, o likusį laisvą laiką leidžia su draugais, kurių, pasak Meidos, susirado iš beveik visų pasaulio kampelių.
Negana to, studentė žaidžia futbolą už savo universitetą, tad treniruotėms taip pat tenka skirti nemažai laiko. „Pats pirmas dalykas, kurį norėjau padaryti dar netgi prieš mokslo metų pradžią, tai užsirašyti į universiteto futbolo komandą„, - sakė Meida. Ji pasakoja, jog moterų klube yra net keturios komandos. Treniruotės vyksta du kartus per savaitę ir trunka dvi valandas. Treniruotis lauke tenka bet kokiu oru. „Beveik kiekvieną trečiadienį būna varžybos, tai dar ir po Angliją pakeliaut spėju. Kiekvieną trečiadienį būna teminiai vakarėliai. Jie būna itin linksmi ir nepamirštami“, - pasakojo Meida.
Indėliai į ateitį
Meida pasakojo, jog universitete dėstytojai sąžiningai atlieka savo darbą, pateikia reikiamą informaciją. Su studentais jie bendrauja daug ir visada atsižvelgia į jų interesus. Pasak merginos, studijos neabejotinai pranoko jos lūkesčius. „Apskritai studentus čia labai vertina ir gerbia, dėstytojai suinteresuoti jų ateitimi. Jie stengiasi, kad paskaitos būtų įdomios ir vertingos", - įspūdžiais dalinosi Meida. Ypatingą dėkingumą mergina jaučia savo tėveliams, suteikusiems galimybę studijuoti užsienyje ir visada padedantiems Anglijoje gyvenantiems sesei ir broliui.
Meida dar nežino, ką veiks ateityje. Ji sakė, jog svajonių turi daug, tačiau pirmiausia nori baigti universitetą. Pasak merginos, vien pažintys su žmonėmis iš viso pasaulio ir geras anglų kalbos išmanymas atveria daug kelių. „Kiekvieną savaitę būna paskaita, į kurią ateina įvairiausių firmų, tokių kaip „IBM„, „Microsoft“, „Bloomberg„, darbuotojai ir papasakoja apie darbo sąlygas, priėmimą, reikalavimus. Tai yra labai patogu, nes tada žinai, ko reikia siekti, kad gautum tokį gerai apmokamą darbą“, - pasakojo mergina. Pasak Meidos, dauguma darbdavių reikalauja ne tik gerų universiteto baigimo rezultatų, tačiau ir mokėjimo bendrauti, dirbti komandoje, būti aktyviam, savarankiškam. „Todėl ir stengiuos kuo daugiau visur dalyvauti", - pridėjo perspektyvi studentė.
Aistė Vitkauskaitė
