Jaunoji karta dažnai kritikuojama už tai, kad nesiekia išlaikyti tautinių vertybių ir seniai pamiršo senelių puoselėtą pasaulėžiūrą – dirbti bendruomenei, būti aktyviai pilietiškais. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, ar iš tiesų Lietuvos jaunimas pasyviai dalyvauja šalies politikoje ir su nepasitikėjimu žvelgia į šią sritį, prisiimdamas pasyvaus stebėtojo poziciją? O gal mūsų šalyje nėra sudaromos sąlygos aktyviai jaunimo politinei saviraiškai?
Jaunimas politika domisi pasyviai?
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologijos katedros docentė Rūta Žiliukaitė, paklausta, ar Lietuvos jaunimas aktyviai dalyvauja politikoje, sakė: „Veikiausiai atsakymas būtų neigiamas, nes šalies jaunimas politika domisi menkai ir, lyginant su vyresniais gyventojais, yra kur kas politiškai pasyvesnis. Daug mažiau jaunų žmonių išreiškia nuostatą dalyvauti rinkimuose, jeigu jie vyktų rytoj, nei tai padaro vyresnio amžiaus žmonės. Skirtumai tarp kartų pastebėti jau senokai: kiekviena vyresnioji karta yra vis aktyvesnė rinkimuose, o kalbant apie jaunimą – rezultatas atvirkštinis, kuo jaunesnė karta, tuo pasyviau dalyvaujama rinkimuose.“
Sociologės teigimu, domėjimasis politika ir dalyvavimas rinkimuose yra susiję su žmogaus amžiumi: „Domėjimasis politika susijęs su tam tikrų žinių turėjimu, kurios padėtų orientuotis šalies politiniuose įvykiuose. Pastebima, su amžiumi žmonės ima vis labiau domėtis savo šalies naujienomis, geriau orientuoti politiniuose įvykiuose.“
Jaunimas perima iš vyresniųjų nepasitikėjimą politikais
Anot R. Žiliukaitės, Lietuvos jaunimas labai aktyviai perima iš vyresnių žmonių nusivylimą valdžios institucijomis, nepasitikėjimą Seimu ir politinėmis partijomis bei pačiais politikais, kaip korumpuotais ir tik savo interesais besirūpinančiais žmonėmis.
„Kinta ir bendrosios visuomenės nuostatos, grubiai tariant, Lietuvoje gyvena trys kartos žmonių, kurių vertybės smarkiai skiriasi. Tarpukariu brendusių žmonių vertybės skiriasi nuo pilnametystės sulaukusių sovietmečiu ir Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Vyresniosios kartos atstovai į rinkimus eina dėl tam tikrų vertybinių ir religinių paskatų, ko neturi kitų dviejų kartų atstovai. Perėjimas nuo tradicinių prie sekuliariųjų vertybių Lietuvoje nėra išskirtinis, šis procesas pastebimas ir pasaulyje“, – kalbėjo sociologė.
Jaunimui nesvarbu kur gyventi, svarbu – gyventi gerai
Pašnekovės teigimu, jauniems žmonėms dabar už vertybinius – kur kas aktualesni pilvo klausimai: „Jauni žmonės yra materialistai – jaunimui tampa nebesvarbu, kur gyventi, svarbu – gyventi gerai. Tai atspindi bendrąjį situacijos kontekstą, nes emigracijos mada diktuoja: „visur yra gerai, o pas mus – blogai“. Taip yra todėl, kad žmonės nesitapatina su savo politine bendrija ir nejaučia tam poreikio, nes neprisiriša prie gyvenamosios vietos – šiandien gyvenu čia, rytoj gal jau nebegyvensiu, tad kam reikia investuoti“, – jaunų žmonių mąstymo tendencijas komentavo sociologė.
Moteris atkreipė dėmesį, kad mūsų visuomenėje trūksta kalbėjimo apie tai, kas iš tiesų yra emigracija: „Jauni žmonės įtiki, kad Lietuvoje gyventi blogai, o kitur neabejotinai bus gerai. Suvokimo, kas iš tiesų emigranto dalia, labai trūksta. Tapimas emigrantu, žemesnio statuso žmogumi, visuomenėse, kurios yra labai uždaros, iššūkis, nes Vakarų bendruomenės į emigrantus žiūri kaip socialinių problemų, nusikalstamumo šaltinį ir didelę naštą.“
Jauniausias Seimas per Nepriklausomybės istoriją
Į klausimą, ar Lietuvos jaunimas yra politiškai aktyvus, Lietuvos jaunimo organizacijų (LiJOT) tarybos prezidentas Šarūnas Frolenko atsakė: „Šis klausimas – nevienalytis. Visuomenėje gaji nuomonė, kurią pagrindžia ir įvairūs socialiniai tyrimai, kaip kad visuomenės galios tyrimas, jog jaunimas nesidomi politika, yra ja nusivylę. Žvelgiant į šį klausimą iš kitos pusės, jei pasidomėsime jaunų žmonių skaičiumi Seime, tai statistika rodo, kad šis Seimas yra jauniausias Seimas nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Tam tikra prasme mano paminėti argumentai prieštarauja vienas kitam.“
Š. Frolenko teigimu, jaunimo tarpe nusivylimo politika iš ties nemažai, bet kartu esama žmonių, kurie siekia politinės karjeros: „Vienas iš svarbiausių argumentų yra partijų atvirumas – kiek partijos linkusios priimti jaunus žmones, kiek politikai yra linkę užleisti pozicijas. Lietuvoje yra keletas politinių partijų, kurios labai aiškiai orientuotos į jaunus žmones, dirba su jais, priima esminius sprendimus dėl vietų sąraše tiek Seimo, tiek savivaldybių rinkimuose.“
Tradicijos ir „politika virtuvėje“
Pašnekovas pripažino, kad vis tik šių dienų jaunimui politika ne visuomet kelia tik teigiamas asociacijas: „Daliai šių dienų jaunimo sąvokos – „politika“ ir „politikai“ vis dar tebėra devalvuotos , bet dėl to kaltinti Seimo tikrai nereikėtų, juk mes neturime gilių politikos tradicijų. Tos politinės tradicijos, kurios perimtos iš tėvų ir senelių, iš kurių daugeliu atvejų mes mokomės, yra „politika virtuvėje“, nes juk daugybę metų būtent taip savo požiūrį reikšti buvo įprasta.“
Anot pašnekovo, LiJOT rudenį vyksiančioje rudens asamblėjoje vėl skatins diskusijas dėl pietinio ugdymo pamokų, kurios, pasak Š. Frolenko, viena iš priemonių skatinti jaunų žmonių pilietinį aktyvumą. „Žvelgdami į jaunus žmones, mes matome tam tikrą korealiaciją tarp tų jaunuolių, kurių pilietinio ugdymo pamokos buvo kokybiškos ir tų, kurie į tai žvelgė atmestinai.“ Pašnekovo teigimu, jaunuoliai, kurie aktyviai dalyvavo pilietinio ugdymo pamokose, dažniau imasi visuomeninės veiklos, dažniau rodo iniciatyvą, nebijo prisiimti atsakomybės.
Lengviau kritikuoti kitus nei pačiam siūlyti sprendimus
Į klausimą, ar galima teigti, kad politika, kaip saviraiškos sritis, daugeliui jaunuolių atrodo nepatraukli, Š. Frolenko atsakė: „Natūralu, kad politika domisi tik dalis jaunuolių, kaip kad ja domisi tik dalis visuomenės apskritai. Kaip dalis žmonių nori būti tik rinkėjai, natūraliai tik dalis visuomenės narių nori prisiimti atsakomybę už tam tikrus sprendimus. Jauni žmonės, kurie aktyviai dalyvauja jaunimo organizacijų veikloje, suvokia, kad pats atsakomybės prisiėmimo procesas nėra lengvas. Juk kur kas paprasčiau kritikuoti tai, ką daro kiti, o ne pačiam kažką pasiūlyti.“
Apie tai, ar esama ryšio tarp jaunimo dalyvavimo politikoje ir visuomenės nuotaikų – juk kur kas dažniau į viešumą iškyla informacija apie negatyvius politikų poelgius ir taip tarsi nublanksta pozityvusis situacijos aspektas, Š. Frolenko sakė: „Tyrimai rodo, kad šiandieninis Seimas yra vienas prasčiausiai vertinamų, bet kartu tai atviriausia valstybės institucija Lietuvoje – į ją lengviausia patekti, į jos posėdžius lengviausia ateiti, diskutuoti, o ministerijos yra kur kas uždaresnės ir ne visuomet kviečiais suinteresuotas visuomenės grupes į savo darbo posėdžius ir pan. Ar visuomenės nuomonė atitinka mano išvardytus dalykus? Ne. Ar mūsų šalyje įprasta kalbėti apie gerus dalykus? Taip pat – ne.“
Visuomeninė veikla – tramplinas į politiką
Pašnekovo teigimu, jauni žmonės patys nepačiupinėję tokio darbo specifikos sunkiai susidaro savo nuomonę ir tuomet belieka tik pasikliauti žiniasklaida, kuri, pasak Š. Frolenko, tiek vietiniame, tiek nacionaliniame lygmenyse rašo apie skandalus.
Apie tai, ar jaunimo dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje ir politikoje – vienas kitam prieštaraujantys, ar vienas kitą papildantys dalykai, pašnekovas sakė: „Mano nuomone, šiuo metu įsibėgėjantys procesai, kuomet visuomeniniai judėjimai imasi politikos, yra negatyvūs. Tokiu atveju nebelieka takoskyros tarp politikos ir visuomeninio sektoriaus, kurie neturėtų būti susiję. Vienas iš pavyzdžių, kai savivaldybių rinkimuose galėjo dalyvauti įvairūs judėjimai.“
Apie tai, ar visuomeninė veikla gali virsti puikiu tramplinu politinei karjerai, pašnekovas sakė: „Taip, nemaža dalis tai daro, nes tai sritis, kur galima daug ko išmokti, įgyti reikiamų įgūdžių. Žinoma, visa tai svarbu iki tam tikro momento: mano manymu, nevyriausybinė organizacija negali siekti politinės valdžios, nes tuomet ji tampa partija. “
Politologas: Lietuvoje yra savo nuomonę turinčio jaunimo
Politologas Lauras Bielinis, paklaustas, ar šių dienų jaunimas politiškai aktyvus, atsakė: „Lietuvoje yra pakankamai jaunimo, kuris turi savo nuomonę ir yra politiškai angažuotas, turi tam tikras politines orientacijas ar remia tam tikras politines jėgas. Svarbu pabrėžti, kad tai yra tam tikras jaunimo sluoksnis, egzistuojantis bet kokioje visuomenėje, o taip pat esama ir pakankamai didelės jaunimo dalies, kuri nesidomi politika.“
Apie tai, ar jaunimo dalyvavimą politikoje gali paveikti negatyvi visuomenės nuomonė apie pačius politikus, L. Bielinis sakė: „Lietuvos jaunimas, kaip ir kiti visuomenės sluoksniai, yra veikiamas kitų veiksnių – tam tikrą vertinimų rinkinį gauna iš žiniasklaidos, bet tai yra normalu.“
Demokratija ant totalitarizmo pamatų
Į klausimą, kokių skirtumų galima atrasti tarp šiuo dienų jaunų politikų ir tų, kurie savo politinę karjerą pradėjo prieš 20 metų, politologas sakė: „Šių dienų jaunieji politikai daug konkrečiau orientuojasi į politinį veiksmą: jie geriau parengti dalyvavimui šiuolaikinės visuomenės procesuose, jie adekvačiai reaguoja į tai, kas vyksta šiuo metu visuomenėje. Prieš 20 metų žmonės, kurie pateko į demokratinę terpę, nebuvo tokie įgudę. Jie veikė vadovaudamiesi savo įgūdžiais, kuriuos suformavo totalitarinis režimas ir tai sukėlė tam tikrų nesusipratimų, buvo padaryta klaidų.“
Apie tai, kokios vertybės būdingos jauniems politikams, pašnekovas sakė: „Aš nesu tas, kuris mano, kad jaunoji karta politikoje yra pragmatiška. Jauni žmonės atsakingai žvelgia į tai, kas vyksta Lietuvos politikoje. Kiek tenka bendrauti su jaunais politikai, džiugina šių žmonių noras įsigilinti į tai, kokia perspektyva laukia šalies, šie žmonės bando į tai pažvelgti ne kaip į materialiųjų procesų perspektyvą, bet socialinių-vertybinių pokyčių perspektyvą.“
L. Bielinis pritarė nuomonei, kad Lietuvoje nėra gilios pačios politikos tradicijos: „Politinės tradicijos atsiranda dabar, anksčiau tokių mes neturėjome. Pilietiškumo turėjimas nėra tik auklėjimo pasekmė – tai kelių kartų suvokimas, jog tai yra jų gyvenimo sąlyga, o mes dar esame potarybinė visuomenė: žmonės, gimę Brežnevo, o kai kurie Chuščiovo, Stalino laikais, sunkiai atranda pilietiškumo galimybę savyje.“
