Ar visada supranti apie ką kalba tave supantys žmonės? Juk vien atidaus įsiklausymo kartais nepakanka. Kitataučiai sudaro visai ne mažą dalį šalies gyventojų (t. y. 16,9 proc.), o kur dar turistai, ERASMUS studentai ir kiti šalies svečiai. Dažniausiai visi šie žmonės kalba ne lietuvių, o savo gimtąja kalba.
Niekam nėra paslaptis, kad Lietuvoje gausu lenkų ir rusų. Tai ypač stipriai jaučiama sostinėje, kur važiuodamas autobusu dažnai girdi šnekučiuojantis rusiškai. Daugeliui nevalstybine kalba kalbantys keleiviai visai nerūpi, aš stengiuosi gaudyti kiekvieną rusišką žodį ir mokytis šios kalbos net autobuse, o vienas kitas studentas pasipiktina: „Juk čia Lietuva, tad ir kalbėkime lietuviškai.“
Kitataučių pasiskirstymas aukštosiose mokyklose yra labai skirtingas. Pavyzdžiui, Vilniaus kolegijoje biomedicininę diagnostiką studijuoja 33 antrakursiai – visi lietuviai, o Vilniaus pedagoginiame universitete dailės pedagogikos antro kurso grupėse galima atrasti po kelis kitataučius. Įdomi situacija susiklostė Vilniaus universiteto anglų filologijos antrame kurse. Čia vienoje iš keturių grupių studijuoja tik viena kitatautė, o kitoje lietuvių kiekis nesiekia 50 proc. Kaip gi jaučiasi tokia kitatautė, apsupta lietuvių?
Agata prisistato kaip lenkaitė pabaigusi lietuvių mokyklą ir studijuojanti anglų filologiją, prie viso šito ji dar priduria, jog namuose bendrauja rusų kalba. „Tikrai nesijaučiu Kitokia. Grupėje su visais sutariu puikiai, greičiausiai todėl, kad grupės draugai į mane žiūri ne į kaip kažkokią lenkaitę, bet tiesiog kaip į žmogų. Studentams kitatautiškumas ar politiniai-etiniai konfliktai tikrai nerūpi“, – teigė studentė.
Tačiau mergina prasitarė, kad kartais susiduria su tokiais lietuviais, kurie sužinoję, kad bendrauja su kitataute sutrinka. „Atrodo, kad jie mieliau bendrautų su lietuve, nors ji jiems ir nepatiktų, nei su lenkaite. Man gaila žmonių, kurie save taip apriboja. Juk tiek daug galime pasimokyti vieni iš kitų, tautybė tam tikrai neturi jokios įtakos.“
Kalbintiems Kauno studentams kitataučiai labiau asocijuojasi su erasmus'ais. Tiek Kauno technologijos universiteto (KTU), tiek Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai tikino, kad žiniasklaidos inžinerijos ir menotyros specialybėse dominuoja lietuviai, užtat su dideliu užsidegimu puolė pasakoti apie surastus draugus. Kotryna, gyvenanti VDU „Baltijos“ bendrabutyje, kalbėjo: „Daugiausiai laiko praleidžiu su kitataučiais, nes bendrabutyje susiradau labai daug tokių draugų. Su studentais, atvykusiais iš užsienio, bendrauti smagu, kadangi jie gali pasidalinti įvairiausiomis patirtimis.“
Kotryna pasakojo, kad ERASMUS programos studentai domisi Lietuvos kultūra ir netgi mokosi lietuvių kalbos. Taip pat kiekvieną ketvirtadienį picerijoje „Punto pica“ organizuoja kultūrinius vakarus. Jų metu užsieniečiai pristato savo šalį, surengdami įvairius pasirodymus.
Taigi tarp lietuvių ir kitataučių vyksta gražūs kultūriniai mainai, o įvairiatautiškumas papuošia studentų sąrašus. Ir visai nesvarbu, kad atsiranda vienas kitas nacionalistas. Jų visuomet buvo ir greičiausiai bus. Bet mano akimis mūsų tauta auga ir mokosi priimti kitataučius, tai pasaulyje, stipriai paveiktame globalizacijos, yra labai svarbu.
Roberta Ambraškaitė
