Kada mokyklose, darželiuose atsirado patyčios? Kaltininkų galima ieškoti įvairiuose laikotarpiuose, bet kuo giliau kapstysime, tuo labiau įsitikinsime faktu: vaikų kolektyvuose visada būdavo ir silpnųjų, užguitųjų, ir stipruolių, lyderių. Nors išorinės priežastys, kodėl vaikai tapdavo atstumtaisiais, skyrėsi priklausomai nuo tuo metu vyravusios pasaulėjautos, esmė išlieka ta pati: labiausiai puolami tie vaikai, kurie nėra pajėgūs apsiginti.
Ūgis, kūno sudėjimas, plaukų spalva, drabužiai, elgesio ypatumai, raidos sutrikimai – vaikų kolektyve bet kas gali tapti pretekstu užgauti, įžeisti, atstumti, paniekinti. Akivaizdu: šiuo atveju neatleistinai elgiasi „stiprioji“ pusė, o atstumtieji – tik aukos, bet nei skriaudžiamam vaikui, nei jo tėvams dėl to nėra lengviau. Galima iki pažaliavimo aiškinti būriui vaikų, kaip jie turėtų elgtis ir ko šiukštu nedaryti, vis dėlto ne mažiau svarbu įkvėpti pasitikėjimo savimi ir tam, kurį skriaudžia.
Kas vyksta už klasės durų?
Apie tai, kad darželyje ar mokykloje vaikui nesiseka, tėvai dažniausiai sužino ne tada, kai patyčios tik užsimezga, bet kai vaikas jau yra tapęs auka. Įprasta reakcija tokiu atveju – nenoras eiti į darželį ar mokyklą, kylantis ne dėl tos dienos nuotaikos („nenoriu, nes tingiu“), o iš gilių vidinių paskatų („nenoriu, nes man ten blogai“).
Jei vaikas pareina iš mokyklos ar darželio liūdnas, nuolat kartoja, kad daugiau ten nebeis – stenkitės su juo nuoširdžiai pasikalbėti, susikoncentruokite ties klausimu, kodėl vaikui ten nemalonu, o ne aiškinkite, kodėl į darželį ar mokyklą eiti reikia.
Dauguma vaikų ne iš karto prisipažįsta, kad iš jų tyčiojamasi, todėl apsišarvuokite kantrybe ir aiškinkitės palengva: kaip prabėgo diena, kas nutiko gero, pozityvaus? Kokios situacijos sukėlė baimę, nerimą? Kodėl žavisi vienu ar kitu savo draugu? O kodėl kai kurių vaikų vengia?
Jei vaikas lanko darželį – psichologai rekomenduoja situaciją aiškintis žaidžiant darželį: stebėkite, kokius siužetus kuria mažylis, ar neišskiria kurio nors veikėjo kaip didžiausio nevykėlio, o gal be aiškios priežasties nori jį skriausti? Tai – jau pakankamai rimtas signalas, kad jūsų vaiko kolektyve nėra taip viskas sklandu, kaip norėtųsi.
Manipuliuoti išmokstama savaime
Jau penkerių metų vaikai sąmoningai supranta vyraujančias gyvenimo normas ir žino taisykles, kaip elgtis dera, o kaip – nevalia. Ir vis dėlto jei tenka nuolat bendrauti su vaiku, kuris yra akivaizdžiai silpnesnis, ilgainiui pradeda jį užgaulioti ir erzinti – jei ši tendencija nebus pastebėta ir pakoreguota pačioje pradžioje, vėliau didės tarsi sniego kamuolys. Kodėl vaikas taip elgiasi? Atsakymas vaikiškai naivus: „Todėl, kad jis (ji) nesigina.“ Žodis „nesigina“ apima ne tik agresyvios gynybos sąvoką, kai įžeidusiajam atsakoma kumščiais. „Nesigina“ – vadinasi, parodo savo silpnumą, neišlaiko vidinės pusiausvyros. Vaikai tai pajunta ypač greitai.
Buvimas atstumtuoju dažnai palieka žymę visam vėlesniam gyvenimui. Nors iš tokių vaikų neretai išauga puikūs pedagogai, gydytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai, vis dėlto labai daug jų užsisklendžia, lieka vieniši, nesuprasti.
Paradoksalu, bet daugeliu atvejų apie vaikų kolektyve įsivyravusius nesutarimus nežino ne tik aukos, bet ir skriaudikų tėvai. O sužinoję nuoširdžiai apstulbsta: kaip? Juk jų aukselis net musės nenuskriaustų! Ir tai – ne apsimestinė nuostaba. Labai tikėtina, kad vaikas iš tikrųjų vienaip elgiasi namuose, visai kitaip – su draugais.
Psichologai primena, kad jau į pirmą klasę eidami vaikai puikiai išmoksta perprasti artimuosius ir žino, kaip jais manipuliuoti: Prasikaltai? Prisipažink mamai, nes ji atlaidesnė, tėtis baustų griežčiau. Nori dar vieno žaislo? Prašyk močiutės, ji tikrai nupirks neatsikalbinėdama, kad gimtadienis – dar toli. Reikia nuslėpti kažką nuo tėvų? Pasidalink saldainiais su sese – tada ji tylės. Tai gyvenimo taisyklės, kurių vaiko niekas nemoko. Tačiau jų išmokstama savaime. Todėl nenuostabu, kad namuose paslaugus ir paklusnus vaikas tarp savo draugų gali tapti tikru tironu, linkusiu vadovauti ir nurodinėti, nepaisančiu su kitų nuomonės. Jei tik jam nestinga vidinio žavesio ir lyderio savybių – vaikų kolektyve jis gali tapti vienvaldžiu diktatoriumi.
Taisyti ar keisti?
Tad ką daryti, jei jūsų vaikas nepritampa kolektyve? Ar verta stengtis jį perauklėti, ar geriau apskritai pakeisti aplinką?
Kai kuriems žmonėms išties sunku persiorientuoti. Jei toks žmogus tampa atstumtuoju, jis gali galutinai prarasti tikėjimą žmonėmis ir savimi, jam atrodys, kad aplinkiniai visada piktai nusiteikę. Taigi jei manote, kad jūsų vaikas yra labai jautrus ir visa tai, kas vyksta, jam – didžiulė tragedija, verčiau negaišti laiko bandydami perauklėti grupę – tiesiog perkelkite atžalą į kitą darželį, mokyklą. Kai ant kortos pastatytas jūsų vaiko vidinis pasaulis, paprasčiausiai nėra kada perauklėti „bandą“ – tai neišvengiamai užtruks. Tiesa, prieš vaikui patenkant į naują kolektyvą labai svarbu išsiaiškinti, kodėl pastarojoje grupėje jis tapo atstumtuoju – kad galėtumėte šį kartą užbėgti nemalonumams už akių bei tinkamai paruošti naujai pradžiai.
Jei vaikas stiprus, turi pakankamai vidinių jėgų, pasitiki savimi ir suvokia, kad konfliktai vaikų kolektyve – tik laikinas etapas (pvz., jis nesutaria su draugais klasėje, tačiau puikiai jaučiasi būrelyje ar turi gerų draugų kieme), vertėtų kreiptis į pedagogus, galbūt pabendrauti su grupės, klasės draugais, padėti atžalai suvokti pasaulį ir parodyti kelius, kaip galima išlikti tvirtesniam, o galbūt ir labiau pritapti prie bendramokslių.
Dalis kaltės – tėvams?
Patyčių problema yra daugialypė, ir šiuo atveju ne visada kaltę pasidalija tik kolektyvas ir atstumtasis – dažnai dalis kaltės tenka ir tėvams. Jei tėvai jautriam vaikui neįdiegs elementarių socializacijos pagrindų, neišmokys bendravimo pagrindų – gali būti, kad jis sunkiai pritaps prie svetimų žmonių.
Ypač atidūs turėtų būti netradicinį gyvenimo būdą pasirinkę tėvai. Pavyzdžiui, jei visa šeima – griežti vegetarai, vaiką darželiui ar mokyklai vertėtų gerai paruošti: jei jis, būdamas tikras, kad linki gero, ims brukti šeimoje propaguojamas tiesas kitiems vaikams – labai tikėtina, kad liks nesuprastas, iš jo bus pasityčiota. Todėl būtina įskiepyti nuostatą, kad jo namų taisyklės neprivalo galioti kitiems.
