Išeivijos lietuviai ir Sibiro tremtinių palikuonys pasigenda lietuvių kalbos mokytojų savo mokyklėlėse.Užsienio lietuviai turi daug pastabų ir dėl mokyklinių lietuviškų vadovėlių, grožinės literatūros vaikams, žodynų prieinamumo svetimame krašte puoselėjant lietuvių kalbą ir lietuvybės jausmą.
Lietuvių bendruomenių poreikius, lituanistinio švietimo modelį ir poreikius kai kuriuose kraštuose, tautinio ugdymo patirtį Lietuvoje aptaria Seime nuo antradienio posėdžiaujanti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija.Krasnojarsko (Rusija) regioninės lietuvių tautinės kultūrinės autonomijos „Lietuva“ pirmininkas Antanas Rasiulis sako, kad jų sekmadieninėje mokykloje pirmoji mokytoja pati buvo tremtinių vaikas, Lietuvoje studijavusi lietuvių kalbą ir vėl grįžusi į Sibirą tapo mokytoja, tačiau vėliau atsiųstos mokytojos nepateisinusios lietuvių lūkesčių.
„Susiklosčius aplinkybėms, pirmoji mokytoja vėl sugrįžo į Lietuvą ir mes vėl likome be mokytojo. Tuomet ieškojom pageidaujančių važiuoti mokyti, ir atvažiavo viena, bet naudos didelės mes nepajutom, paskui – antra, ir vėl nepajutom. Dabar mokyklai vadovauja geologijos mokslų daktaras, kuris lankė lituanistinių mokyklų mokytojų tobulinimosi seminarus, ir esam patenkinti“, – kalbėjo Krasnojarsko lietuvių atstovas.
Jis turėjo priekaištų Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai, kuri kasmet parengia vadovėlių sąrašą, tačiau jame pasigendama lietuvių–rusų ir rusų–lietuvių kalbų žodynų, lietuviškų–rusiškų pasikalbėjimų knygelės, elektroninių laikmenų su galimybe klausytis tekstų ir pan.
„Daugelis mokymo priemonių netinka rusakalbiams mokiniams, nes visi paaiškinimai parašyti lietuvių arba anglų kalba. Mūsų mokyklai dabar reikalinga apie 50 žodynų, tiek pat – lietuviškų–rusiškų pasikalbėjimų knygelių“, – vardijo A. Rasiulis.
Australijos lietuvių bendruomenės atstovas Henrikas Antanaitis sako, kad šioje šalyje gyvena apie 10 tūkst. lietuvių ir jų palikuonių.
„Lietuvių savaitgalinės mokyklėlės dabar yra trijuose miestuose, pamokos vyksta šeštadieniais ir sekmadieniais, po keletą valandų, tačiau mokytojai neapmokami, savanoriai. Daugelis vaikų būna darželinio ar pradžios mokyklos amžiaus, jų skaičiai yra maži – ne daugiau kaip 30 kiekvienoje mokyklėlėje.
Daugiausia mokoma lietuvių kalba, šiek tiek Lietuvos istorijos ir geografijos, lietuviškų papročių ir tradicijų. Tačiau yra ir gera žinia – pradėjo didėti gimstamumas, tai bus daug vaikų per ateinančius 3–4 metus“, – žvelgė į ateitį H. Antanaitis.
JAV lietuvių bendruomenės atstovai prašo persiųsti iš Lietuvos daugiau grožinės vaikų literatūros, taip pat skatina kviesti daugiau mokytojų iš JAV dalyvauti konferencijose Lietuvoje ir siųsti mokytojus iš Lietuvos į JAV rengiamas konferencijas.
„Norėtume daugiau elektroninės kompiuterinės medžiagos, ypač vaikams pritaikytos Lietuvos istorijos, geografijos pamokų, pasakojimų, dainelių ir filmukų. Norime bendradarbiauti su Lietuvos mokyklinių vadovėlių autoriais, kad jie suprastų mūsų vaikų kalbos lygį ir galėtų pagal jį parengti vadovėlius, arba reiktų finansuoti išeivijos autorius, kad tokius vadovėlius parengtų.
Laukiame ir lengvesne kalba pritaikytų lietuvių literatūros klasikų darbų, kad jie būtų mūsų mokiniams prieinami. Dabar mažai kas supranta, pavyzdžiui, Valančių, Šatrijos Raganą, Baranauską ir kitus“, – vardijo JAV lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Jurgis Joga.
Nors Australijos, Kanados atstovai pastebi, kad vis daugiau lietuvių Vakaruose tampa aktyviais bendruomenių nariais ir ne vienas iš naujųjų laikų emigrantų jau užima vadovaujamas pareigas, vis dėlto užjūrio išeivijos atstovai susirūpinę dėl tolesnio lietuvių nutautėjimo mastų.
„Kyla klausimas, ar yra kiek nors dėmesio atkreipiama į aktyvų tautinio sąmoningumo auklėjimą Lietuvoje ir už jos ribų, pasididžiavimas būti lietuviu ir aktyvus noras likti lietuviu? Čia yra ne tik vaikų auklėjimo reikalas, bet ir paauglių, ir net suaugusiųjų. Kaip praktiškai vyksta to tautinio sąmoningumo auklėjimas, kokios priemonės yra naudojamos?
Lietuvių kalbos mokėjimas yra labai svarbus, dėl to nesiginčijame, tačiau vien lietuvių kalbą mokėti neužtenka. Pas mus vyksta nutautėjimas, pamažu, bet vyksta – tai pagrindinė mūsų problema“, – konstatavo Australijos lietuvių atstovas H. Antanaitis.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija Vilniuje posėdžiaus iki penktadienio. Komisijos paskirtis – skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.
