Ar žinojote, kad praeina apie dešimt metų, kol išrasti vaistai pasiekia vartotoją? Iš ko sudarytos ir kaip veikia žmogaus smegenys ir kaip veikia nervų sistema? Kodėl medicinos bandymai atliekami su gyvūnais ir ką žmogui gali duoti mokslo pažanga? Atsakymus į šiuos ir dar daugiau įvairių klausimų galėjo išgirsti moksleiviai, pakviesti į paskaita apie nervų sistemą, vykusią Vilniaus universitete.
Iškeisti mokyklos klasę į universiteto auditoriją moksleiviams pasiūlė Elitinės asmenybės akademija, kurios vadovė Aistė Diržytė apie šią idėją sakė: „Šiandien į paskaitą atvyko apie 300 moksleivių iš Vilniaus apskrities mokyklų, taip pat yra vaikų iš Elektrėnų, Eišiškių, Ukmergės, Trakų ir kitų Vilniaus rajono gyvenviečių. Psichologija ir naujausiais moksliniais atradimais besidomintys gimnazistai labai džiugiai sutiko žinią apie paskaitą tema „Nervų sistema ir jos tyrimas“, kurią skaitys docentas daktaras Aidas Alaburda.“
Pašnekovės teigimu, kuo anksčiau moksleiviai parvers universiteto duris, pajaus nuotaiką ir dvasią, tuo didesne paskata tai gali tapti ateityje siekti aukštojo mokslo. „Dažnai tarp moksleivių, gimnazistų ir universiteto dėstytojų gali būti tam tikras „atstumas“, nes moksleiviai apie studentišką gyvenimą sužino tik įstoję į universitetą, o anksčiau tokios patirties įgyti retas kuris gali“, – kalbėjo Elitinės asmenybės akademijos vadovė.
Į klausimą, ką teko pakeisti ruošiant paskaitą moksleiviams, doc. dr. A. Alaburda sakė: „Moksleiviai atsineša kitokį žinių bagažą. Viena vertus, stengiuosi kalbėti apie tai, kas visiems žinoma, bet kartu šis tas komentuoja sudėtingiau, kad klausytojai susidarytų vaizdą apie ką kalbama. Neuromokslus studijuoja žmonės jau baigę bakalauro studijas, tad paskaitos turinys yra koreguotas. Džiugu, kad žmonės domisi, jei jie laisvadienį skyrė paskaitai, tad man taip pat malonu skaityti šią paskaitą.“
Dėstytojas neslėpė, kad iš sudėtingo mokslo pyragų teko rankioti razinas – moksleiviams pateikti kuo daugiau įdomybių: „Per vieną paskaitą visko tikrai neįmanoma papasakoti, nepakaktų tam ir vieno kurso ar vienos knygos, tad paskaitoje moksleiviams norėjau juos sudominti, priversti apie žinomus dalykus pagalvoti iš kitos pusės. Gal būt būtent šie moksleiviai po kelių metų pravers universiteto duris ir ateis klausyti būtent šių studjjų paskaitų,“ – kalbėjo mokslininkas.