Siuo metu as esu stipriai pasipiktinusi savo studijomis.. Pries metus, gyriausi ne tik draugam bei giminaiciams, kad pagaliau istojau i savo svajoniu specialybe. Stai gerb. destytojai ir nelemta aukstojo mokslo reforma taip viska sugadino, kad vemti (atsiprasau del zodzio) norisi nuo studijuojamo dalyko. Destytoju noras pasirodyti, kiek yra pasaulio apkeliave ir kiek daug gali nesamoniu kalbeti, o tuo paciu parodyti, kad tu, studentas, esi pilka pele, ir jeigu noresi toliau studijuoti, tai ir klausysies mano blevyzgojimu.. Taip ir pamirstama pareiga - sviesti ir perteikti zinias, uz ka mokame jiems atlyginima.. Pamazu susitaikai su tuo ir tikiesi, kad bent tas popierius, del kurio tokios kancios ir tiek pinigu isleista atnes gyvenime laime :((

nevisada gali įstoti ten kur svajoji, o stabdo dar ir tai, kad gali tekti už savo studijas pakloti nemažą pinigų sumelę, kuria nevisi turi.

Baisu mąstyti apie tolimesnius mokslus baigus mokyklą. Dvylikta klasė besirūpinant kur stoti pats baisiausias metas, o kur egzaminai? Galų gale žinodamas kur nori stoti, gali pakliūti ne ten kur tikėjaisi, nesulaukti to ko norėjai. Baisu paklausius ką tenka išgyventi įstojusiems draugams. Paklausai ir nori toliau mokytis mokykloje ir jos nepalikti.