Lietuvoje į mokyklą žingsniuoti vaikai privalo sulaukę septynerių, tačiau svarstoma, kad lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigą jie galėtų jau keliais metais anksčiau.
Visoje Europoje stebimos tendencijos, jog daugelis šalių ryžtasi ankstinti formaliojo švietimo pradžią. Tačiau psichologai pabrėžia, kad nereikia skubėti, antraip galima tik pakenkti.
Ankstins ikimokyklinį ugdymą
Kaip teigia Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė, Airijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge, Kipre ikimokyklinis ugdymas privalomas nuo ketverių metų, dar vienuolikoje šalių vaikai pradedami ugdyti nuo penkerių.
Artimiausi mūsų kaimynai latviai taip pat rengiasi jau nuo kitų metų pradėti mokyti ketverių sulaukusiuosius. O Lietuva kartu su Estija, Suomija, Švedija ir Bulgarija privalomą ugdymą pradeda nuo 7-erių. „Mes taip pat neišvengiamai turėsime į politinį lygmenį iškelti šį klausimą. Artimiausiu metu su ministerijos politikais tikrai bandysime apie tai kalbėti. Dabartinėje Vyriausybės programoje nėra nuostatų, kad būtų pasirengta ankstinti privalomąjį mokymą, tad mes tik galime pradėti diskusiją ir tikėtis, kad kitos kadencijos Vyriausybė galbūt ryšis tokiam sprendimui“, – sako G. Šeibokienė.
Tokiam žingsniui reikia nemenkų investicijų. Vaikai iki septynerių metų tikrai gali mokytis, bet tai turėtų būti vykdoma ne įprastoje mokykloje, o kitokioje aplinkoje, pavyzdžiui, darželiuose. Todėl staigių pokyčių tikrai nebus.
„Jeigu būtume pasirengę neakademiniam mokymui, galėtume atvesti vaiką ir nuo penkerių metų. Tačiau prieš tai turime suvokti, kad reikia daug ką pakeisti, pritaikyti aplinką, parengti mokytojus, kad žinotų, ką ir kaip gali mokytis tokio amžiaus vaikas. O mokytis jis gali“, – mano G. Šeibokienė.
Į darželį keliauja nuo vienerių
Pagal Švietimo įstatymą nei ikimokyklinis, nei priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas, tačiau priešmokyklinio ugdymo grupes lanko apie 96 proc. 5–6 metų vaikų.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Zitos Satkauskienės teigimu, užmojai ankstinti formaliojo švietimo pradžią nėra naujiena – siekiama, kad iki 2020-ųjų ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankytų 95 proc. nuo vienerių iki šešerių metų vaikų. Jeigu siekiamybė virstų realybe, į darželius netilptų visi norintieji. „Mūsų skaičiavimais, iki 2020 metų ikimokyklinio ugdymo įstaigas turėtų lankyti apie 5 700 mažųjų panevėžiečių, tačiau įstaigose yra tik 4 929 vietos, vadinasi, pritrūktų apie 700–800 vietų, todėl turime stengtis išlaikyti visas turimas“, – sako Z. Satkauskienė.
Specialistės duomenimis, šiemet lopšelius-darželius lanko apie 70 proc. visų Panevėžio mieste registruotų 1–6 metų vaikų. Pernai jų buvo 73 proc., užpernai – 76 proc., tačiau realiai į lopšelius-darželius kasmet ateina maždaug po šimtą vaikų daugiau. Tokie teigiami pokyčiai fiksuojami jau trečius metus iš eilės. Taip yra dėl to, kad nuo 2008–2009 metų gimė gerokai daugiau vaikų.
Prieš kelerius metus lopšelių grupių būdavo tik po vieną ar dvi, o dabar daugelyje įstaigų net po tris keturias. Šiais metais darželius lanko 4 544 mažieji panevėžiečiai, tačiau turintieji negalią ar specialiųjų poreikių skaičiuojami kaip du vaikai, todėl realiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose dabar yra apie trys šimtai laisvų vietų.
„Dvidešimt devyniose ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra apie 300 laisvų vietų, vidutiniškai apie dešimt kiekviename darželyje. Tačiau įžvelgiame naujas tendencijas, kad tėvai vaikus į darželius pradeda leisti ne nuo pusantrų ar dvejų metų, o nuo vienerių, todėl jaučiamas lopšelių grupių didesnis poreikis“, – teigia vyriausioji specialistė.
Reikia bendravimo
Z. Satkauskienės nuomone, tėvai neturėtų baimintis vesti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nes daugybė tyrimų rodo, kad darželius lankiusieji daug lengviau adaptuojasi naujame kolektyve, jiems geriau sekasi ir pradėjus lankyti mokyklą.
Tiesa, kai kurios šeimos savo atžalų auklėjimą palieka seneliams, mat darželis kai kam dar yra prabanga – už vieno vaiko ugdymą ir maitinimą tenka pakloti apie 170–180 litų. Nors kai kurie tėvai pasinaudoja galimybe vaiką į ugdymo įstaigą atvesti tik trims valandoms per dieną ir už jį nemokėti.
„Vaikui daug lengviau yra mokykloje, kai socializuojasi darželyje. Pažinti skaičius ir raideles galima išmokti ir namie, bet bendravimo su kitais – tik tarp bendraamžių. Ir pedagogai pastebi, kad vadinamieji naminukai dažnai kenčia mokykloje, nes tiesiog bijo kitų vaikų. Todėl džiaugiamės, kad daugelis šešiamečių lanko priešmokyklines grupes, nors tai neprivaloma“, – tėvų supratingumu patenkinta specialistė.
Panevėžio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Algė Verbiejienė įsitikinusi, kad netikslinga įvesti privalomą mokymą nuo ketverių. Darželius lankantys vaikai ir dabar ugdomi per įvairius žaidimus, renginius, vaidinimus, bendravimą, kita vertus, reikėtų keisti Švietimo įstatymą. „Tai tik pasvajojimai. Ar reikia privalomojo mokymo, jeigu vaikai ir taip ugdomi praktiškai nuo vienerių metų? Švietimo sistema skirstoma į formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Jeigu priešmokyklinis ir ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas, vadinasi, vaikams turėtume išduoti vienos ar kitos pakopos baigimo pažymėjimus. Verta pagalvoti, ar tai, ką daro užsienio valstybės, tinka mums. Manau, mums geriau likti prie lietuviškos švietimo sistemos, o ne aklai kopijuoti kitus“, – įsitikinusi A. Verbiejienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
