Vasara mažus vaikus turinčius tėvus ir džiugina, ir neramina. Kai darželių ir mokyklų durys užsidaro, o vasaros stovyklose nebelieka vietų, miestuose gyvenantiems tėvams seneliai kaime tampa tikru išsigelbėjimu. Nerimą kelia tik gamtoje vaikų tykantys pavojai.
Tėvams sunkiau nei atžaloms
Didmiesčiuose į darbų karuselę įsisukę mažamečių tėvai vis dažniau vasarą mažylius ryžtasi išvežti pas senelius į kaimą. Mokiniams baigiasi pamokos, o darželinukams – užsiėmimai darželyje, mat vasarą veikia ne visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Leisti savo atžalas į brangiai kainuojančias vasaros stovyklas gali ne visi, o ir ten vaikai būna tik savaitę ar 10 dienų. Tad ką daryti likusį laiką? Pasirinkimo galimybių nedaug – auklė arba seneliai kaime. Nors prie savo vaikų itin prisirišusiems tėvams ramiau, kai dienomis į namus ateina auklė, o vakarais su savo atžalomis jie būna patys, labiau pasisekė tiems, kurie turi nedirbančius tėvus, galinčius pasirūpinti anūkais. Tiesa, išsiskyrimą neretai sunkiau išgyvena mažylių tėvai, ypač mamos, nei patys vaikai. „Kristupui jau treji. Šiemet pirmą kartą išvežėme jį savaitei pas močiutę į kaimą. Nors protas sako, kad vaikui taip tik geriau, mums labai liūdna. Išvažiuojant sūnus džiaugsmingai mojavo, o man byrėjo ašaros. Namai be Kristupo klegesio – tušti ir nykūs. Nežinau, gal tik pirmą kartą taip sunku“, – prisipažino Vilniuje gyvenanti Jolita.
Įtraukia į kasdieninę veiklą
Kuo mažesni vaikai, tuo jiems įdomiau pas senelius. Kaime gyvenantys seneliai kiekvieną dieną yra užsiėmę, turi įvairių darbų: nuravėti ir palaistyti daržus, ką nors pasodinti ir išrauti, nuskinti uogas, pamelžti karvę, palesinti vištas, surinkti kiaušinius ir t. t. „Laukiu nesulaukiu, kada sūnus ryšis mums atvežti anūką. Jam dar tik dveji su puse, bet esu įsitikinusi, kad Jokūbui pagyventi pas mus būtų labai įdomu. Esu prigalvojusi begalę veiklos“, – sakė Kauno rajone gyvenanti Irena. Paklausta, ar nebijo, kad vaikui gali kas nors nutikti, o ji nežinos, kaip elgtis, Irena tik nusijuokė. „Iš akies nė minutei jo nepaleisčiau. Kas gi gali nutikti?! Jis – didžiausia mūsų brangenybė. Be to, šiais laikais yra mobilieji telefonai, jei iškiltų klausimų, visada galėčiau paskambinti sūnui arba marčiai“, – tvirtino moteris.
Tyko pavojai
Patys savo atžalas auginę ir prižiūrėję jauni tėvai dažnai tiki, kad niekas kitas geriau jų vaikais nepasirūpins. Erkių, uodų, vorų, gyvačių ir įvairių kitokių „pavojų“ kupinas senelių kaimas jiems kelia didelį nerimą. Jauniems tėvams kyla begalė klausimų: ar vaikui neįkas benamis šuo, ar neįsisiurbs erkė, ar jis nenuskęs, ar nenukris, ar nepasimes ir t. t. Tačiau dažnai privalumų būna daug daugiau. „Žinau, kad vaikas dienas leis gryname ore, valgys šviežias uogas, daržoves, vaisius, grūdinsis, užsimegs dar artimesnis ryšys tarp jo ir močiutės. Nauda nugali“, – neabejojo Jolita.
Moteris mano, kad vaiko buvimas su seneliais yra naudingas visapusiškai: vaikai daug sužino, išmoksta buities darbų, o seneliai jiems perduoda šeimos tradicijas, savo patirtį. Su tuo sutinka ir Tabariškėse (Šalčininkų r.) gyvenanti Aleksandra. Lenkakalbė moteris apgailestauja, kad sostinėje gyvenanti jos duktė nemoko savo sūnaus gimtosios lenkų kalbos, todėl, jam atvykus į kaimą, močiutė negali su anūku susikalbėti.
