Ko gero, nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be kompiuterio, interneto ir pan. Galima išvardyti begalę šiuolaikinių technologijų pliusų, tačiau, kiek pasikalbi su žmonėmis, kurie turi vaikų, jiems kompiuteris ir internetas - tikras baubas.
Draugė nuolat skundžiasi vaiko isterijos priepuoliais, jei jam draudžiama naudotis kompiuteriu. Vedė jį ir pas psichologą, bet, kiek minėjo, menkai tepadėjo. Berniukas aprimsta tik gavęs pažaisti kompiuterinių žaidimų, tuomet jo geriau nekviesti valgyti, ruošti namų darbų - jam niekas neegzistuoja. Rodos, kokia čia problema, reikia griežto auklėjimo, ir viskas bus gerai. Vaiko mama ėmėsi įvairiausių auklėjimo metodų - nepadėjo. Ji įsitikinusi, kad sūnų kamuoja priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų.
Kita pažįstama pasakojo savo istoriją. Netikėtai jos sūnus pradėjo šlubčioti, teko apsilankyti pas daugelį gydytojų, kol jam nustatė, kad nuo ilgo sėdėjimo jam buvo užspaustas kojos nervas. Pasirodo, vaikas irgi nuolat prilipęs prie kompiuterio.
Dar viena istorija, papasakota mokytojos. Ji nugirdo dviejų šeštokų pokalbį apie vieną kompiuterinių žaidimų. Vienas kitą mokė, kaip reikia nužudyti priešą, kokiais ginklais ir kaip naudotis, kad priešas nebeatsikeltų. Cituoti, ką jie konkrečiai kalbėjo, būtų tiesiog per žiauru.
Psichologams, neurochirurgams padaugėjo darbo, o tėvams išaugo galvos skausmas, kaip pažaboti vaikų kompiuterinę maniją, kuri sukelia ne tik psichologinių, bet ir fizinių problemų.
ASTA, PANEVĖŽYS
