Gruodžio 9 d. Lietuvos studentų sąjunga organizavo Akademinius pusryčius, kurie buvo skirti studentų atstovams drauge su skirtingų institucijų – universitetų, kolegijų ir ministerijų – atstovais aptarti aukštojo mokslo aktualijas: studentų rotacijos, aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo bei Privalomojo sveikatos draudimo klausimus.
Kompensacija nedemotyvuoja studentų
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitikimo metu kalbėdamas apie rotaciją ir kitus mechanizmus, kurie susiję su studijų finansavimu, sakė: „Be rotacijos kas dvejus metus ir kompensacijos mechanizmo yra dar du svarbūs aspektai – pagal abitūros egzaminų rezultatus studentų krepšelio gavimas ir natūralioji rotacija, kuomet kas semestrą ar metus, gerai besimokantieji studentai turi galimybę pereiti į valstybės finansuojamą vietą.“
Ministro teigimu, dažnai skundų rotacijos tema išgirstama ne dėl to, kad ji vykdoma kas dvejus metus, ar nustatytos 20 proc. kartelės pagal kurią rotuojami studentai: „Daugiau svarstymų kelia tai, kad aukštosiose mokyklose skiriasi vidinės rotacijų tvarkos. Laukiame kol bus paskelbtas Konstitucinio teismo išaiškinimas dėl gerai besimokančių studentų rotacijos aspektų“, – kalbėjo ministras.
G. Steponavičiaus teigimu, kalbant apie studentų finansavimo klausimus, šiuo metu pats svarbiausias yra kompensacijos mechanizmas, kuris leidžia studijuojantiems savo lėšomis atgauti savo investiciją, o kartu ir nedemotyvuoja studentų.
„Remiantis pirminiais duomenimis buvo paskelbta, kad apie 900 studentų gaus studijų kainos kompensacijas ir tam buvo numatyta 11,6 mln. litų. Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad kompensacijas turėtų atgauti iki 10 proc. geriausiai besimokančių studentų. Su Valstybiniu studijų fondu dar kartą aptarėme situaciją ir šiuo metu jau jau aišku, kad atgausiančių studijų kainą skaičius sieks 10 procentų geriausiai besimokančių studentų, tai gali būti 1,5-2 tūkst. studentų, studijavusių savo lėšomis“, – kalbėjo ministras pridurdamas, kad daliai studentų kompensacijų mokėti nereikės, nes šie žmonės po semestro jau yra perėję į valstybės finansuojamas vietas.
Kur keliauja nepanaudotos krepšelių lėšos?
Diskusijos dalyviai akcentavo problemą, kad vienos studijų programos nesurenka tiek studentų, kiek programai skiriama krepšelių, o kitoms programoms, kurios itin populiarios, krepšelių trūksta. Ministro patarėjas Jonas Okunis pripažino, kad tokia problema egzistuoja ypač socialinių mokslų – teisės, politikos mokslų studijų programose, o kalbėdamas apie šią problemą M. Steponavičius teigė, kad nepanaudotos studijų krepšelių lėšos sugrįžta į valstybės biudžetą arba yra skiriamos kompensacijų mokėjimui, ar, kaip rodo 2010-ųjų patirtis, panaudojamos kitos infrastruktūros gerinimui, bendrabučių remontui.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos vadovas Gintautas Bražiūnas diskusijoje išsakė pastebėjimą, kai kurių naujovių įdiegimas itin pabranginą patį švietimo sektoriaus administravimą: „Ar nėra taip, kad kai kurių idėjų įgyvendinimas reikalauja labai didelių investicijų? Ar nėra taip, kad kompensavimo klausimui kuriama labai brangi aptarnavimo sistema? Kuo toliau, tuo daugiau tarnybų rūpinasi visais apmokėjimo klausimai ir mažiau studijomis. Gal pakaktų optimizuoti stojimo tvarką? Į kolegijas savo lėšomis stoja nedaug studentų, o po pirmojo semestro lieka beveik visi „krepšelininkai“. G. Bražiūno teigimu, aukštųjų mokyklų vadovai būna labai suinteresuoti, kad pinigai nesugrįžtų atgal į valstybės biudžetą.
Jungimosi sprendimai nebus „nuleisti iš viršaus“
Daug dėmesio diskusijos metu buvo skirta aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo klausimui. „Aukštojo mokslo pertvarka įdiegė tam tikrus konkurencijos principus kalbant tiek apie studentus, tiek apie studijų finansavimą. Šie trys metai atnešė tam tikrų pokyčių, kurie leidžia aukštųjų mokyklų tinklui reguoti į situaciją tiek finansiniu, tiek savo tolesnės perspektyvos matymo aspektais“, – kalbėjo G. Steponavičius.
Ministro teigimu, aukštųjų mokyklų susijungimas duoda naudos ne tik pačių mokyklų infrastruktūrai, bet ir studentams. G. Steponavičiaus teigimu, itin sėkmingu susijungimu galima laikyti dabartinį Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, nes po šios pertvarkos išaugo studentų skaičius, ypač padaugėjo studentų iš užsienio, o dėstytojų darbo užmokestis pakilo 25-50 proc.
Ministras pabrėžė, kad aukštųjų mokyklų optimizavimo sprendimai nebus „nuleidžiami ir viršaus“, o bus laukiama pačių mokyklų iniciatyvų. „Šiais sprendimais stengiamės stiprinti savo potencialą, gauti sinergijos. Sprendimai turi būti neprimesti, o iš pačių akademinių bendruomenių išplaukiantys sprendimai ir kitos iniciatyvos“, – kalbėjo. G. Steponavičius.
Kalbėdamas apie tai, kad kai kurios aukštosios mokyklos neturi tarpusavio konkurencingumo dėl to, kad skiriasi jų studijų programos G. Bražiūnas akcentavo, kad tokiais atvejais jungimas nėra būtinas. „Mano manymu, sostinėje valstybinių kolegijų turėtų būti daugiau nei dvi“. Reaguodamas į šiuos pastebėjimus, ministras akcentavo, kad kur kas svarbiau jungimosi galimybes apmąstyti universitetams.
Susitikime dalyvavęs MRU Studijų prorektorius doc. G. Viliūnas kritikavo aukštųjų mokyklų tarybų veiklą ir akcentavo, kad tai tarnaujančios pačiai mokyklai institucijos, o mintys apie savanorišką aukštųjų mokyklų jungimas gana automatizuota idėja.
Prie diskusijos prisijungęs ISM rektorius doc.dr. Nerijus Pačėsa teigė, kad svarbiausias klausimas, kalbant apie aukštųjų mokyklų tinklo optimizacija yra konkurencingumas, kuris susijęs ir su resursų klausimu: „Šiandien visos aukštosios mokyklos sprendžia klausimą, kaip pasikviesti kuo daugiau studentų iš užsienio ir kaip konkuruoti tarptautinėje erdvėje. Tai nebėra atskirų aukštųjų mokyklų klausimas, o valstybės strategijos klausimas. Jeigu tai vis tik yra strategijos klausimas, ar galima ją įgyvendinti galvojant kad viskas įvyks savaime?“ pašnekovo teigimu, aukštosios mokyklos dvejos dėl jungimosi tol, kol nematys kitos išeities bandant išgyventi, o prisijungus silpną partnerį rizikuojama smarkiai nukentėti, bet suradus stiprų partnerį – tai būdas pastiprinti savo jėgas.
