Priminsiu paprastą tiesą – kokybė visur, taip pat ir aukštajame moksle, per trumpą laiką neatsiranda. Nuo to laiko, kai 2009 metais atlikome esminius sprendimus atverdami kelią skaidrumui ir konkurencijai, tik dabar pradedame matyti ryškesnį vaizdą, kokia linkme keičiasi aukštosios mokyklos ir kaip dabartinė valdžia prie to prisideda.
Šių metų studijų mugė – puikus to pavyzdys. Tampa vis aiškiau, kad tos aukštosios mokyklos, kurios atranda bendradarbiavimo tarpusavyje, bendradarbiavimo su verslu ar tarptautiniais partneriais naudą – jos geriau tenkina studentų poreikius, kuria naujas ir aktualias mokymo programas. Šios mokyklos gali planuoti ilgalaikius projektus ir vystyti savo veiklą, nes sistema veikia ant skaidrios konkurencijos pamatų.
Tačiau vien tik aukštųjų mokyklų indėlio į studijų kokybę Lietuvoje gali nepakakti. Lygiai taip pat svarbu, kokią politiką vykdys Vyriausybė, kiek ji netrukdys, neklibins skaidrios sistemos, o gal net ir padės aukštosioms mokykloms gerinti veiklos rezultatus. Deja, pastaruoju aspektu situacija nėra tokia šventiška, kaip tvyrojo studijų mugėje – valdantieji ideologinių ir revanšo nuotaikų vedini jau kurį laiką plačiai skelbiasi apie ketinamus įgyvendinti principinę aukštojo mokslo reformos peržiūrą, ignoruodami pačių akademinių bendruomenių, visų pirma – studentų nuotaikas.
Kaip tik šiomis dienomis pasirodęs Lietuvos studentų sąjungos (LSS) vykdytas tyrimas išsklaido nežinomybę ir spekuliacijas apie tai, kas svarbiausia jauniems žmonėms: jie nori kokybiško ir prieinamo aukštojo mokslo, kur būtų gerbiama jų pasirinkimo laisvė ir įtvirtinama studijuojančiųjų motyvacija siekti mokslo aukštumų.
Nors kairiųjų Vyriausybė, atrodo, kai kurių drastiškų planų atsisako, norėčiau identifikuoti keletą ydingų sprendimų, kurie jau yra tyliai subrandinti ir paminantys skaidrumą aukštajame moksle.
Pirma, į aukštojo mokslo finansavimą grąžinamos protekcijos tam tikroms aukštosioms mokykloms. Nors finansavimo principas „pinigai paskui studentą“ išlieka, tačiau įvedant naujas smulkias krepšelių grupes ir nusprendus plačiau taikyti tikslinį finansavimą nepopuliarioms specialybėms, po kilimu prasidėjo iš tarybinių laikų vis dar gaji asmeninių ryšių panaudojimo praktika.
Užtenka Seimo pirmininkei apsilankyti savo gimtajame Alma Mater ir netrukus paaiškėja, kad ši gaus šimtą ar daugiau valstybės finansuojamų vietų. Be jokio konkurso, apeinant krepšelio sistemą ir ignoruojant civilizuotos konkurencijos dėsnius. Neatsitiktinai studijų mugėje vienas profesorius šmaikščiai ir taikliai pastebėjo, kad universitetai pradėjo intensyviai ieškoti įtakingų politikų absolventų, kuriuos galima kokiu garbės daktaru pamaloninti ir taip palankius tai mokyklai sprendimus užsitikrinti. Gerai, kad didelė dalis aukštųjų nebenori žaisti pagal tokias taisykles ir tam bus pasipriešinta.
Antra, šiais metais stojant į aukštąsias mokyklas nebeliks skatinamųjų stipendijų ir bus ribojama stojančiųjų galimybė rinktis jų norimas studijų programas. Taip atsitiko todėl, kad Vyriausybė priėmė sprendimą nebefinansuoti studentų privačiose aukštosiose mokyklose. Nesvarbu, kad daugiau kaip 98 proc. studentų ir moksleivių mano, kad jie turi teisę rinktis tiek aukštąją mokyklą, tiek konkrečią studijų programą.
Trečia blogybė – aukštųjų ir profesinių mokyklų valdymas yra politizuojamas. Už akademinės bendruomenės nugarų baigtos rengti Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad mažės socialinių partnerių vaidmuo valdant aukštąsias mokyklas, taigi kartu sumažės ir noras bendradarbiauti. Turbūt geriausiai šią naują kryptį iliustruoja pasiūlymai kolegijų vadovus tvirtinti ministro įsakymu – štai toks gaivus kaimyninės Baltarusijos taikomos praktikos gūsis. Gėdingai atrodo ir Darbo partijos spaudimas profesinių mokyklų vadovams stoti į korupcijos dėme paženklintą partiją.
Ketvirta yda – finansavimas. Moksleivių ir studentų tyrimo rezultatai aiškiai užkerta kelią tolesnėms spekuliacijos jų vardu. Jie iš esmės pasisako už šiuo metu veikiančią tvarką, pagal kurią konkurencija tarp studentų užtikrinama rotacijos būdu. Akcentuočiau ir kitą svarbų dalyką – jauni žmonės netiki nemokamo mokslo iliuzija ir puikiai supranta, kad visų matavimas pagal vieną kurpalių pirmiausia neigiamai atsilieps motyvuotiems ir gabiausiems studentams.
Jei ši valdžia pagaliau atsižvelgs į studentų nuomonę ir nebešokdins visos aukštojo mokslo sistemos pagal siaurus partinius interesus, tai bus žingsnis į priekį. Patarimas dabartinei Vyriausybei – nekaišiokite pagalių į ratus ir geri pokyčiai neišvengiamai ateis.
Gintaras Steponavičius, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas, Seimo narys
