Kiekviena aukštoji mokykla turėtų siekti, kad daugiau nei 10 procentų Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių žmonių būtų iš užsienio šalių. Taip teigė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kuris Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) bendruomenei pristatė dviejų metų aukštojo mokslo reformos rezultatus.
Kaip potencialias šalis, kurių jaunimą domintų studijos Lietuvoje, ministras įvardijo Azerbaidžaną, Kazachstaną, Gruziją ir Ukrainą. Padėti pritraukti studentus iš užsienio galėtų ir supaprastinta vizų ir dokumentų priėmimo tvarka. Pats ministras kitų metų pradžioje ketina aplankyti kelias užsienio šalis ir paraginti jų jaunimą rinktis studijas Lietuvoje.
VU TVM bendruomenei švietimo ir mokslo ministras akcentavo, jog per pastaruosius metus pavyko nustatyti aiškias aukštųjų mokyklų taisykles, suaktyvinti jų konkurenciją dėl studentų, o pastarieji į valstybės finansuojamas vietas įstoja pagal aiškius principus ir gali rinktis, kur nori studijuoti.
G. Steponavičius neabejoja, kad reforma patiko ne visoms aukštosioms mokykloms. „Mokymo įstaigos, kurios yra dinamiškos, nebijo keistis, aišku, kad laimėjo ir pasiėmė iš reformos tai, kas geriausia. Laimėjo ir studentai, kurie nuo šiol gali laisvai rinktis norimą mokymo įstaigą. Anksčiau studentai negalėjo atsinešti studijų krepšelių į privačias mokyklas“, – dėstė švietimo ir mokslo ministras.
VU TVM direktorius Julius Niedvaras įsitikinęs, kad galimybė gauti studijų krepšelį ir studijuoti nemokamai atvėrė privačių aukštųjų mokyklų duris patiems geriausiems. Dėl šios priežasties pradėta aukštojo mokslo reforma VU TVM buvo naudinga, nors studijų kaina ir yra didesnė nei studijų krepšelio dydis. Šiais mokslo metais VU TVM net 114 pirmakursių pradėjo studijas turėdami krepšelį, o ir pats aukščiausias stojimo balas šoktelėjo nuo 19,96 iki 20,46.
„Anksčiau buvo manoma, kad jei mokslas yra mokamas, tai studijuoti gali tik tie, kurie turi pinigų. Nuo šiol taip nėra. Visi gerai besimokantys moksleiviai gali gauti studijų krepšelį ir studijuoti ten, kur nori“, – kalbėjo VU TVM direktorius J. Niedvaras. Jis įsitikinęs, kad kol kas švietimo sistemoje yra dar daug nenuveiktų darbų, o jautriausios vietos – studijų finansavimas ir paskolos.
Gabiausių studentų mokslus valstybė finansuoja šimtu procentu, tačiau švietimo ir mokslo ministras ragino neliūdėti ir tuos, kuriems tenka mokėti už studijas. Pasak G. Steponavičiaus, jei mokančiųjų už mokslą pažymių vidurkis bus aukštesnis negu už studijas nemokančiųjų, tai studentai po dviejų metų, peržiūrėjus rezultatus, susikeis vietomis. Tai turėtų pirmakursius skatinti siekti kuo geresnių rezultatų.
Švietimo ir mokslo ministras paneigė visuomenėje vyraujantį stereotipą, kad gabiausi jaunuoliai pasirenka studijas užsienyje ir išvyksta iš Lietuvos. „Apie 80 procentų pačių geriausių abiturientų – tai vadinamieji šimtukininkai, įvairių olimpiadų laimėtojai – pasirinko studijas ir liko Lietuvoje. Pats pažįstų ne vieną jauną žmogų, kurie jau turėjo užsienio universitetų kvietimus, tačiau gavę studijų krepšelius, nusprendė studijas tęsti Lietuvoje“, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
VU TVM bakalauro studentus domino ministro nuomonė ir argumentai, kurie paskatintų juos rinktis magistrantūros studijas Lietuvoje. „Tiek Anglijoje, tiek Danijoje galima rasti įvairiausio šlamšto“, - juokavo ministras ir rekomendavo renkantis studijas pasidomėti, kokie yra absolventų atsiliepimai, kaip jiems sekėsi įsidarbinti ir atkreipti dėmesį į vizituojančių užsienio dėstytojų skaičių.
