Pirmąją spalio savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – beveik 200 įvairių sričių ekspertų – buvo sukviesti į pirmuosius tarptautinius tęstinius mokymus, kurių dalyviams buvo pristatytos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos nuostatos, principai bei diegimo patirtis. Tokie mokymai – tai sudėtinė nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ dalis.
Pasak projekto vadovo, Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio, kalbėjimas apie ECTS jam savotiškai asocijuojasi su didžiuoju menu: žiūrint į jį – gražu, tai, ką matai – reikšminga, o suprasti nėra paprasta. Todėl pirmiausia vadovas dar kartą priminė viso to pradžią – kam ir kodėl buvo reikalingas projektas. „Čia esminis dalykas – Lietuva jau yra neatsiejama Europos aukštojo mokslo erdvės dalis. Todėl nacionalinio studijų kredito susiejimas su visos Europos bendros „akademinės valiutos“ statusą įgijusiu ECTS kreditu padės dalykiškiau susikalbėti ne tik Lietuvos aukštosioms mokykloms tarpusavy, bet ir su užsienio partneriais. O tuo pačiu tai palengvins studentų mobilumą, pasitarnaus adekvatiems studijų mainams ir pan.,“ – įsitikinęs doc. dr. J. Galginaitis.
Projekto komandoje sutelkti šalies aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – atstovai bendrai kūrė pagrindus ir prielaidas į studentą bei jo siekiamus studijų rezultatus orientuotų studijų formavimuisi. Taip vadinamas naujasis studijų kreditas tampa pagrindiniu instrumentu. Lietuvoje pagal LR Mokslo ir studijų įstatymą nuo šių metų rugsėjo 1 d. galioja ECTS šalių bendru susitarimu nustatyta standartinė vienerių metų studijų apimtis – 60 ECTS kreditų. Tačiau įstatymų leidėjas tik inicijavo šiuos procesus, palikdamas pačiai šalies akademinei bendruomenei surasti tinkamus įgyvendinimo kelius ir instrumentus.
Todėl šie tarptautiniai tęstiniai mokymai tapo tokio etapo – projekto rezultatų praktinės sklaidos – pradžia. Jų tikslas – suteikti žinių ir ugdyti praktinius įgūdžius, taikant naująją studijų kreditų koncepciją, kuriant į studentą ir konkrečius studijų rezultatus orientuotas studijų programas. Tokiu būdu studijų kreditas tampa priemone, įgalinančia tarpusavyje adekvačiai susieti du studentui labai svarbius dalykus – jo darbo krūvį ir studijų rezultatus. Mokymų dalyviai buvo suburti į komandas, kurių pagrindinė užduotis – ECTS principų taikymas savoms studijų programoms, konsultuojantis su kolegomis ir užsienio ekspertais, namų darbams įtraukiant su studijų programa susijusius asmenis.
Projekto dalyviai pripažįsta, jog visa ši „revoliucija“ – tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Tą patvirtina ir kolegų iš užsienio universitetų, kuriuose ECTS diegiamas jau ne vienerius metus, patirtis. Todėl pokyčiai bus būtini ir 2009 m. prasidėjusiam projektui formaliai pasibaigus (paskutinis oficialus projekto renginys – 2012 m. vasario mėnesį įvyksianti tarptautinė konferencija). Tikimasi, kad projekto įgyvendinimo metu ECTS pagrindu sukurta nacionalinė studijų kreditų koncepcija bendru Lietuvos akademinės bendruomenės sutarimu taps svarbiu dokumentu. Savo ruožtu, jo taikymas visose Lietuvos aukštosiose mokyklose bus priimtas kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų bei svarbiausių veiksnių tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.
