„Nesiginčiju, bet pritarti negaliu...“ – tokį diplomatijos perliuką man mestelėjo draugė. Tuo metu aš karštligiškai bandžiau įrodyti žalios arbatos prieš kavą privalumus. Žinoma, po tokio pareiškimo, supratau, kad toliau įrodinėti – beprasmis užsiėmimas.
Diplomatiškas draugės poelgis mane įkvėpė tolesniems apmąstymams. Gal ir nebūtina visiems aplinkiniams įrodinėti savo tiesų? Gal ir naudinga vengti beprasmių ginčų su draugais? Gal ir neverta visiems įskiepyti savo loginio mąstymo principų? Kamuojama tokių ir panašių minčių, nusprendžiau atlikti mažyti socialinį eksperimentą. Išanalizavau priežastis, dėl kurių dažniausiai įsiveliu į konfliktus ir sudariau taisyklių, kuriomis pasižadėjau vadovautis, sąrašą:
1. Jei nėra būtinybės ginčą laimėti – skelbk paliaubas;
2. Jauti artėjantį beprasmį ginčą – neleisk jam įsiliepsnoti;
3. Neieškok logikos ten, kur jos tikrai nėra.
Eksperimento esmė – įrodyti šių taisyklių praktinio panaudojimo naudą.
Paliaubos
Nusprendžiau konfliktų nekurstyti, bet taisykles išbandyti kasdienėse situacijose. Tokių situacijų ilgai laukti nereikėjo. Užteko su drauge išeiti apsipirkti. Diskutavom apie sezono naujienas ir skurdžią rudeninių suknelių pasiūlą, kai kaktomuša abi trenkėmės į pačią gražiausią (bent jau tuo metu taip atrodė) suknelę visoje prekybos ir pramogų sostinėje! Draugė pradėjo atakuoti mane argumentais, kaip ši suknelė tiktų į jos rudens garderobą.
Supratau, kad jei nenusileisiu, laukia „kačių kova“. Bet suknelė ir į mano garderobą būtų labai tikusi... Abi supratome, jog atsidūrėme aklavietėje. Štai tada ir nusprendžiau, kad ši situacija puikiai tinka pirmai taisyklei išbandyti. Rezultatas – iš parduotuvės išėjo dvi laimingos panelės su tokiais pat pirkinių maišeliais rankose.
Kada reikia patylėti
Antrąją taisyklę išbandžiau su mama. Užsukau pas ją į svečius ir kalbantis neatsargiai leptelėjau, kad jau kelias dienas vargina peršalimas. Rūpestingoji mamytė žaibo greitumu suruošė vaistažolių lauknešėlį. Įprastomis aplinkybėmis būčiau pradėjusi aiškinti, kad vaistažolių arbatos pakęst negaliu, ir kad gydytis planavau įprastiniais vaistais nuo peršalimo. Bet, jau besižiojant išsakyti mamai savo nuomonę, supratau, kad šioje situacijoje galėčiau patikrinti antros taisyklės veiksmingumą.
Padėkojau mamai ir priėmiau lauknešėlį. Rezultatas: išvengiau ilgo ir nuobodaus ginčo apie gydomųjų žolių pranašumą prieš tradicinius vaistus, jau nekalbant apie tai, kokia laiminga buvo mano mama. Vaistažoles užkišau giliausiame virtuvės kampe. Galėsiu išmesti, „pavasarinio“ tvarkymosi metu.
Antilogika
Trečiąją taisyklę veiksmingiausiai pritaikiau darbe. Dažnai konfliktuoju su savo vadovu. Kas tračias jo prašymas neturi jokio loginio pagrindo. Tai mane labai erzina ir aš jam tai pasakau. Akivaizdu, kad dėl to jis tikrai nepradėjo manęs labiau mėgti. Palankios situacijos (išbandyti trečią taisyklę) ilgai laukti nereikėjo. Eilinė diena darbe, eilinis nelogiškas vadovo prašymas. Iš surauktų antakių supratau – jis tikisi ginčo. Gaila žmogų nuvilti, bet mokslo vardan tik nusišypsojau ir linktelėjau galvą.
Kaip visada nepadariau, ko prašoma, o vadovas to net nepastebėjo... Tačiau rezultatas labai netikėtas! Darbo pabaigoje šis jau klausė mano nuomonės keliais aktualiais klausimais.
Sau − labai tikiuosi, kad ir Tau − įrodžiau šių taisyklių veiksmingumą. Pasižadu ir toliau jomis vadovautis! Didžiausia taisyklių nauda –dėl niekingų buitinių konfliktų streso sumažėjo 80 proc. Nepatinka mano taisyklės? Kurk savas! Svarbiausia, kad veiktų! Kartais reikia nusileisti, bet tikrai nenuleisk galvos!
Ornela Vasiliauskaitė
