Studijuoja ar studentauja – toks klausimas sukirba ne vieno galvoje, pamačius linksmą studentų kompaniją, besidalijančią įspūdžiais apie gyvenimą bendrabutyje. O kur dar „draugų“ ir „pažįstamų“ asmeninė patirtis, kad iš bendrabučių virtuvių dingsta keptuvės, o padoresni grobikai pavagia tik jų turinį, ir ką bekalbėti apie nesibaigiančius vakarėlius... Kita vertus, kaip iš tiesų gyvena studentai?
Ekskursija į bendrabutį
Užsukus į vieną Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) šešiolikaaukštį bendrabutį Saulėtekyje, vietoje budėtojo studentus pasitinka moderni aparatūra: naujų studentų leidimai – elektroninės kortelės, o seniau gyvenantieji bendrabutyje naudojasi pirštų antspaudų nuskaitymo sistema.
VGTU bendrabutis (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Šiemet VGTU bendrabučiuose apsigyveno apie 700 pirmakursių, tiesa, rugsėjo ir spalio mėnesiais surasti laisvų vietų nėra lengva. Kiekviename Balsas.lt lankytame studentų bendrabučio aukšte yra po 12 2–3 vietų kambarių, dušai, tualetai, virtuvės. Pasak bendrabutį administruojančios UAB „Economus“ atstovo Sergėjaus Balakino, paprastai pirmakursius stengiamasi apgyvendinti kartu.
Kambario kaina mėnesiui VGTU priklausančiuose bendrabučiuose svyruoja nuo 165 iki 180 litų, jei čia nori apsigyventi pora ar šeima, tai kainuotų nuo 340 iki 430 litų per mėnesį už kambarį.
Prisimins naudojimąsi virtuve
Portalo žurnalistų kalbintas geodeziją studijuojantis studentas Aivaras pasakojo, kad bendrabutyje gyvena antrus metus: „Čia gyventi pigiau nei bute, be to, galima palaikyti ryšius su kurso ir grupės draugais. Nors mūsų aukšte ramu, nes čia gyvena daugiausia poros, gyvenimo ritmas bendrabutyje kitoks, nei būtų gyvenant bute“, – sakė pašnekovas, o paklaustas, ką apie gyvenimą bendrabutyje prisimins ir po dvidešimties metų, vaikinas pajuokavo, kad veikiausiai – naudojimąsi bendra virtuve.
Kalbėdamas apie studentiško gyvenimo ypatumus, Aivaras neslėpė, kad kartais ir ramiame bendrabutyje pasitaiko studentiškų linksmybių, bet į prašymus linksmintis tyliau kaimynai reaguoja geranoriškai.
Studentai pasiilgsta budėtojų
Jau ketverius metus bendrabutyje gyvenanti Justina, paklausta apie pokyčius, kurie įvyko jai gyvenant bendrabutyje, sakė: „Pokyčių tikrai yra. Prie durų nebeliko budėtojo ir turiu pastebėti, kad tvarka suprastėjo. Dabar naktimis budi tik vienas apsaugos darbuotojas, kuris tikrai nespėja visų sudrausminti. Kai būdavo budėtojas, viskas buvo tvarkingiau – jis pažinojo visus studentus ir žinojo, kuriuos būtina drausminti, o kurių šėlionės vienkartinės.“
VGTU bendrabutis (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Kitas svarbus pokytis, anot pašnekovės, yra valymo paslaugos. Pasikeitus bendrabučius administruojančiai įmonei, šių paslaugų kokybė labai suprastėjo. Taip pat šešiolikaaukščio viršutiniuose aukštuose gyvenantys studentai kartais skundžiasi dėl vandens tiekimo.
„Esu gyvenusi ir bute su šeimininke, tad gyvenimą bendrabutyje turiu su kuo palyginti. Ir gyvenant su šeimininkais tenka dalytis gyvenamąją erdvę, bet bendrabutis kainuoja gerokai pigiau. Gyvenimą bendrabutyje visuomet prisiminsiu kaip labai smagius laikus, juk čia tiek jaunų žmonių, linksmi kaimynai“, – kalbėjo mergina.
Į klausimą, ar sunku apsigyventi šeiminiame studentų bendrabutyje su antrąja puse, mergina atsakė: „Nelabai, bet yra biurokratinių kliūčių.“
Nori kartu gyventi – patvirtink tėvų parašu
Reportažo rengimo dieną į bendrabutį kaip tik kraustėsi Justas ir Birutė. Nors studentai buvo labai užsiėmę kambario remontu ir daiktų pakavimu, sutiko atsakyti į kelis klausimus. Pora pasakojo, kad į bendrabutį vėl sugrįžta po metų, pragyventų nuomojant kambarį, o sugrįžimo priežastys tokios pat kaip daugelio kitų studentų – ekonominės.
VGTU bendrabutis (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Gyvenome kambaryje, kuris buvo šiek tiek didesnis už šį, bet, šeimininkui pakėlus nuomos kainą, nusprendėme kraustytis į bendrabutį“, – pasakojo Justas ir pridūrė, kad toks persikraustymas nėra lengvas, mat dabar visą turimą turtą reikia sutalpinti mažesnėje erdvėje.
Į klausimą, ar buvo sunku gauti kambarį šeiminiame bendrabutyje, pašnekovas sakė: „Kambarį gauti nesunku, bet gauti leidimą kartu apsigyventi – ne taip paprasta, nes reikia bendrabučio administracijai pristatyti tėvų parašais pas notarą patvirtintus sutikimus. Tai užima laiko ir sukelia nepatogumų, nes tėvai turi atsiprašyti iš darbo ir vykti pas notarą.“
Pasiteiravus, ar tokie reikalavimai pagrįsti, vaikinas buvo linkęs sutikti su administracijos reikalavimais: „Tiesa ta, kad kartais studentai draugauja, kartu apsigyvena, o po mėnesio jau nori skirtis, tad šiomis priemonėmis administracija apsidraudžia, kad viskas yra daroma žinant tėvams.“
Kur dingsta internetas ir valytojai?
Šiaulių universitete bakalauro studijas baigusi ir į Vilnių toliau mokytis atvykusi Edita apie gyvenimą bendrabutyje turėjo savo nuomonę: „Čia dažnai dingsta internetas, valytojos savo darbą atlieka labai prastai, kartais net sunku suprasti, ar jos iš viso ką nors valė.“
VGTU bendrabutis (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Nuomonei apie valytojų darbą pritarė ir tame pačiame aukšte gyvenanti Gintarė: „Kaip manote, ar dušus ir tualetus reikia valyti? O štai pas mus nuo Naujųjų metų tai buvo padaryta vos porą kartų, tai ar to pakanka?“ – kalbėjo pasipiktinusi mergina.
