„Ėjau vietoj draugės į jos egzaminą ir išlaikiau. Nebuvo sunku apgauti universitetą, sunkiausia buvo ištverti vidinę įtampą prieš ir per egzaminą“, – prisipažįsta studentė Rūta (vardas pakeistas – aut. past.).
Ji taip rizikavo, kad padėtų draugei, kuri, Rūtos teigimu, visada nuoširdžiai mokosi, studijos jai labai patinka. Ir šiam egzaminui ji mokėsi daug, bet, kad ir kaip bandė suprasti, dalykas, iš kurio turėjo laikyti egzaminą, liko neaiškus. Tikimybė neišlaikyti buvo lygi rizikai būti pagautai sukčiaujant.
Paprašyti draugės pagalbos merginą paskatino noras išlikti studente nemokant didelės studijų kainos, nes ji tam neturėtų pinigų. Neišlaikius egzamino ir gavus skolą jai būtų reikėję kartoti kursą, taip pat grėsė būti perkeltai iš nemokamos studijų vietos į mokamą (studijų kaina – apie 8 tūkst. Lt per metus). „Paprasčiausiai ji negalėjo neišlaikyti egzamino arba jį išlaikyti ir gauti žemą balą, nes tai sugadintų visą dvejų metų studijų vidurkį. O juk ne paslaptis, kad į mokamas vietas dažniausiai pakliūna tie, kurie neišlaiko kurio nors egzamino“, – draugę pateisinti bando Rūta.
Studentų tapatybių niekas netikrino
Kad neįvyktų nesusipratimų, abi merginos kruopščiai suplanavo visą egzamino laikymo procedūrą. „Draugė man nubraižė savo fakulteto žemėlapį, nurodė kelią, patarė, kur auditorijoje geriau atsisėsti, kad likčiau nepastebėta. Mačiau ir dėstytojo nuotrauką. Taip pat buvome nutarusios, kad jei netyčia prašytų studento pažymėjimo, apsimesčiau, jog iš to streso supainiojau auditorijas ir suvaidinusi visai kvailą lyg niekur nieko išeičiau“, – prisimena Rūta.
Viskas praėjo kaip suplanuota: egzaminą laikė visi kurso studentai, žmonių buvo maždaug šimtas, ne visi vieni kitus pažinojo. Egzaminą vykdęs dėstytojas – ne išimtis. Studentų tapatybės nebuvo tikrinamos.
Rūta egzaminą išlaikė, tačiau tvirtina, jog tai buvo vienas baisiausių jos studijų momentų. „Po egzamino norėjosi kuo greičiau bėgti iš auditorijos“, – prisimena mergina.
Grubus sukčiavimo atvejis
Egzamino laikymas kito žmogaus vardu yra laikomas grubiu sukčiavimu, už kurį studentas gali būti išbraukiamas iš sąrašų be teisės metus laiko sugrįžti į universitetą. „Į sukčiavimus egzaminų metu yra reaguojama principingai, ypač dabar, kai studijos yra brangios, ir kai patys studentai yra suinteresuoti, kad viskas vyktų sąžiningai“, – teigia Vilniaus universiteto (būtent šiame universitete studijuoja Rūtos draugė) studijų direktorius Linas Bukauskas. Tačiau jis negalėjo prisiminti, ar taip sukčiaujantis studentas buvo kada nors pagautas.
„Manau, visi studentai ilgiau pasimokę galiausiai įsitikina, jog apgaulės, sukčiavimai ir egzaminų nusipirkimai yra realybė. Apie tai per daug garsiai ir atvirai nekalbama, tačiau tai vyksta, net per dažnai. Neįtikėtina, kaip kartais būna lengva apgauti,“ – svarsto Rūta.
Dviguba problema
Aprašytas atvejis iškelia dvigubą problemą: studentų tapatybės egzamino metu netikrinamos ir per didelė reikšmė skiriama egzamino balui. Nemaža dalis dėstytojų praktikuoja kaupiamojo balo sistemą, kuomet geri rezultatai tarpinių atsiskaitymų metu garantuoja gerą galutinį įvertinimą, nepaisant to, kaip sekėsi egzamine. Šiuo atveju būta kitaip – egzamino rezultatas nulėmė visą galutinį balą ir paskatino neteisingai elgtis dėl savo ateities sunerimusį studentą.
„Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) analizavo nusirašinėjimo priežastis. Prieita prie išvados, kad nusirašinėjimas yra kompleksiška problema, dažnai susijusi su studijų kokybe: pasenusiomis programomis, per dideliu krūviu, neefektyviais egzaminavimo metodais. Visa tai – potenciali terpė nesąžiningumui, tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis tai nepateisina nusirašinėjimo“, – teigia VU SA viceprezidentė Kotryna Peilakauskaitė, mananti, jog egzamino metu studentų tapatybę tikrinti yra būtina, jei egzaminuojamos didelės studentų grupės.
Tapatybės tikrinimas egzaminų metu yra vykdomas, tačiau, ar visada, L.Bukauskas pasakyti negalėjo. VU studijų direktorius pridūrė, jog ir studentai turėtų būti akyli ir pranešti apie nesąžiningumo atvejus.
Yra ir priešinga nuomonė: Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros docentas Saulius Kanišauskas, kuriam per vieną egzaminą kartais tenka „prižiūrėti“ net iki 150 studentų, teigia, jog jam studentų tapatybės tikrinimas nereikalingas. „Aš juos beveik visus pažįstu – su kiekviena grupe po pusę metų dirbu, neįmanoma neprisiminti. Per dešimt darbo metų man dar nėra kritę į akis, jog kažkas svetimas į egzaminą atėjo“, – tvirtina S.Kanišauskas.
Odeta Vilkišiūtė
