Lietuvos aukštajame moksle įtvirtinant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) pabrėžiama į studentą orientuotų studijų svarba. Bet ką gi tai reiškia? Ar anksčiau buvo kitaip? Savo mintimis apie pokyčius, jų poveikį aukštajam mokslui apskritai ir menų sričiai dalijasi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų prorektorė doc. dr. Vida Umbrasienė.
ECTS – burtažodis ar pamatas sėkmei?
Būsimieji studentai ir ECTS: galbūt jiems tai skamba kaip burtažodis, nes vidurinėje mokykoje, manau, nieko panašaus nėra girdėję. Tačiau tokias sąvokas, kaip gabumai, talentas, meistriškumas, be abejo, kiekvienas menininkas žino ir girdi nuo pat vaikystės. Gyvename nuolatinių pokyčių ir naujo žodyno kūrimo epochoje. Naujo žodyno ne tik naujiems dalykams, bet ir tiems, kurie mums seniai žinomi ir įprasti. Šiuo požiūriu ECTS – tai kodas, kurio iššifravimas parodo naują menininkams žinomų dalykų matmenį: gabumai, virtę meistriškumu, įvardijami kompetencijomis. Visi mes turime tam tikrą gebėjimų, įgūdžių, žinių kraitį, su kuriuo ateiname į aukštąją mokyklą. O tai, ką joje įgyjame, tampa profesinio gyvenimo ir karjeros įrankiais, kurių kokybę vertina darbdaviai, priimdami arba nepriimdami į trokštamą darbo vietą. Šiuo požiūriu ECTS iš tiesų galima įvardyti profesijos pasu, moderniai kalbant, profesijos „bar kodu“, kuriame užšifruota svarbiausia informacija apie absolvento pasirengimą darbui, kitaip tariant, kompetencijas, ir gebėjimą formuoti savo karjerą taip, kaip svajoji. Paprastai kalbant – pasiruošti sėkmingam gyvenimui. Toks galėtų būti požiūris į ECTS studentų akimis.
Iššūkiai aukštajai mokyklai
Mano manymu, ECTS yra didesnis iššūkis aukštajai mokyklai, nei studentui. Sunku paneigti nuomonę, kad aukštojo mokslo didaktika iki šiol labiau grindžiama tradicijomis, kurios tikrai nebuvo orientuotos į studento gebėjimus. Įprasta labiau orientuotis į dėstytoją, į tai, ką jis moka, žino ir kaip jis įsivaizduoja, ko studentui reikia. Dėstytojas yra situacijos šeimininkas. Praktika kalbėtis su studentais apie jų poreikius, požiūrius ir lūkesčius dar netapo savaime suprantama ir būtina komunikavimo forma. Tą patį galima pasakyti ir apie kalbėjimąsi su darbdaviais ar socialiniais dalininkais ko iš tikrųjų reikia darbo rinkai. Tai bene svarbiausias dalykas, kuris iš esmės verčia keisti aukštojo mokslo didaktiką.
Žvelgiant pašaliečio akimi, viskas atrodo gana paprasta. Bet drįsu dar kartą atkreipti dėmesį, kad menai, kuriuos aš atstovauju, tikrai yra specifiška studijų sritis. ECTS kontekste ji ypatinga tuo, kad daug dalykų, susijusių su meninio meistriškumo ugdymu ir kūrybiniais ieškojimais, yra iš tiesų sunkiai pamatuojami. O kompetencijos ir studijų siekiniai privalo turėti fomaliuosius kriterijus, kurie sudarytų sąlygas jas patikrinti, t. y. objektyviai pamatuoti ir įrodyti, kad tai, ko buvo siekiama, yra įgyta ir panaudojama praktikoje. Meninio meistriškumo kokybė, t. y. meninių kompetencijų įvertinimas didžiausia dalimi yra holistinis ir iš paties vertintojo reikalauja aukščiausios ne tik pedagoginės, bet ir meninės kompetencijos. Tai didžiausias iššūkis ir įpareigojimas ne tik aukštajai mokyklai, bet ir kiekvienam dėstytojui, kiekvienam iš mūsų. Jeigu anksčiau, kalbėdami apie kreditus, mes galvodavome tiktai apie tai, kaip apskaičiuoti laiką, kuris reikalingas išdėstyti dalyką ar parengti meno projektą, tai dabar mes turėtumėme galvoti apie įvertinimą to, kas studijuojant įgyta ir kokią vertę pamatuotų kompetencijų požiūriu profesiniame gyvenime turi pažymys. Tai yra sudėtingiausia užduotis pedagogui – ne studentui.
Tenka pripažinti, jog tai, ką sakau, nėra absoliučiai nauji dalykai. Bet kitas požiūris į juos apverčia mąstymą. Mes įsivaizdavome, kad stovime ant kojų, tai dabar tarsi turime pastatyti save ant galvos, nors iš tikrųjų yra atvirkščiai. Nuostabiausia yra tai, kad visi pedagogai, kuriems teko aiškinti kitokį požiūrį į senus dalykus, nesipriešina ir iš tiesų sutinka, kad turi būti taip, kaip moko naujoji ECTS koncepcija, orientuota į studentą ir jo pasiekimus. Visi sutinkame, kad rezultatas, kai dėstytojas, panaudojęs modernesnės metodologijos įrankius sudomina studentą studijuoti, jį labiau motyvuoja. Tai labiausiai ir džiugina.
Tai kas yra ECTS?
Tai turbūt labai paprasta ir tinkama menininkui, jeigu klausimą paverstume šūkiu: laisvas menininkas laisvame pasaulyje. Juk būtent ECTS filosofija ir metodologija suteikia tokias galimybes – rinktis, pasirinkti, siekti tam tikrų rezultatų ir formuoti savo studijas taip, kad, jas baigęs, jaustumeisi turįs visus įrankius profesinio gyvenimo sėkmei.
Toks požiūris itin artimas kūrėjui. ECTS – tai laisvė. Meninė laisvė. O ką tai reiškia, mes žinome visi – atsakomybę. Už tai, ką Tu darai.
