Siekiant geresnės ugdymo kokybės Lietuvos mokyklose svarbu išgirsti ir mokinių balsą. Ugdymo plėtotės centras, vykdydamas projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“, surengė diskusiją „Ko reikėtų šiandien mokytis mokykloje“. Diskusijoje dalyvavo projekto mokyklų mokinių komandos ir mokytojai iš Tauragės, Pabradės ir Mažeikių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir aukštųjų mokyklų atstovai, Ugdymo plėtotės centro darbuotojai.
„Labai svarbu, kad prie vieno stalo diskutuoja Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, universitetų dėstytojai, mokytojai bei mokiniai – tai leidžia geriau suprasti esamas problemas ir rasti galimus jų sprendimo būdus. Ypač svarbu išgirsti jaunų žmonių poreikius“, – teigė projekto vadovė Sonata Likienė.
Gruodžio 16 d. mokiniai iš Tauragės Žalgirių, Pabradės „Ryto“ ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijų pristatė savo požiūrį į esamą situaciją švietime ir kaip ją būtų galima keisti. Nuskambėjo siūlymai daugiau dėmesio skirti visapusiškos asmenybės su tvirta vertybių sistema ugdymui, sudaryti sąlygas mokiniams rinktis jiems svarbius ir reikalingus dalykus, mažinti krūvius labiau integruojant dalykus, ugdyti kritinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus, mokymą(si) sieti su gyvenimo praktika.
Diskusijų grupėse buvo aktyviai aptariamos mokinių iškeltos idėjos, jų įgyvendinimo galimybės.
„Gerai, kad vyksta tokios diskusijos, nes švietimo sistemai būtinos permainos. Mokinius ir mokytojus varžo egzaminų baimė, pamokose yra per daug teorijos aspektų, per platus mokymosi turinys, nėra įsiklausoma į jauno žmogaus poreikius. Mokykloje trūksta praktiško mokymosi, integruotų pamokų, trūksta diskusijų ir debatų“, – kalbėjo viena iš renginio dalyvių, gimnazistė iš Mažeikių Gabrielė Ramonaitė.
Diskusijoje dalyvavę jauni žmonės akcentavo, kad jie nori mokytis įdomiai, prasmingai ir naudingai. Jie nori rinktis studijas ir profesiją sąmoningai ir būti atsakingi už savo gyvenimo kūrimą. Mokykloje jiems reikia pagalbos ir konsultacijų, kaip geriau pažinti save, nusistatyti savo gabumus, polinkius, stiprybes ir kaip visa tai panaudoti sėkmingai karjerai.
Diskusijos apibendrinimuose išryškėjo, kad reikia platesnio ir gilesnio nagrinėtų klausimų svarstymo pačiose mokyklose, o priimtų sprendimų sėkmę užtikrintų bendradarbiavimas pačioje mokykloje tarp mokytojų, mokinių ir jų tėvų bei tarp mokyklos, aukštųjų mokyklų, darbo ir verslo pasaulio.
Renginio rezultatai yra reikšmingi toliau įgyvendinant projektą: kuriant metodinius instrumentus, kurie padės koreguoti ir tobulinti ugdymo procesą, didins mokymosi prieinamumą įvairių polinkių, poreikių ir gebėjimų mokiniams.
