Rugsėjo 30 d. Didždvario gimnazija mini Mokyklos gynimo ir tolerancijos dieną. 1919 metų rugsėjo 30-ąją bermontininkai įsiveržė į gimnaziją ir mokytojams bei mokiniams įsakė palikti pastatą. Jiems atsisakius tai padaryti, puolė juos jėga. Tačiau varomi pro vienas duris, mokiniai įėjo pro kitas ir susispietę krūvon, ėmė giedoti Lietuvos himną. Įniršę žandarai juos mušė lazdomis, stumdė nuo laiptų. Buvo sužeista apie 40 mokinių ir mokytojų. Tąsyk okupantams, deja, pavyko užimti gimnazijos pastatą, ir mokslas nutrūko 3 mėnesiams. Tą mokinių ir mokytojų kovos su okupantais dieną, savo teisių į mokslą dieną gimnazija mini kasmet. Vyresnių klasių gimnazistai pirmokams didždvariečiams vedė pamokas, kuriose pasakojo apie mokyklos istoriją, vėliau surengė viktoriną. Geriausiai Didždvario gimnazijos istoriją mokantiems pirmokams įteiktos knygos „Mokykla prie kaštonų alėjos“.
Visą savaitę istorijos pamokose gimnazistai kūrė plakatus tema „Kas man šiandien brangu gimnazijoje?“ Spalio 1 d. 93-iųjų šio įvykio metinių minėjime šiuos plakatus didždvariečiai sujungė į vieną – didžiausią plakatą, skirtą mokyklai.
Minint Mokyklos gynimo dieną Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius kreipėsi į mokinius žodžiais, kuriais kiekvienas mokyklos direktorius kasmet kartoja gimnazistams: „Skaistusis jaunime! Šiandien mes susirinkome paminėti, kaip prieš 93 metus gimnazijos mokiniai ir mokytojai gynė savo mokyklą nuo okupantų. Gindami mokyklą, jie gynė Lietuvos nepriklausomybę. Nepamirškime to. Šiandien mes gimnaziją giname savo gerais darbais, doru elgesiu.“
