“European Students for Liberty: - precedento Europoje neturinti, naujai besikurianti jaunimo nepelno siekianti organizacija, apjungianti liberalių, klasikinių liberalių, libertarių idėjų vienijamus žmones iš visos Europos.
Lapkričio viduryje Belgijos Liuveno Katalikiškajame universitete įvyko pirmoji „European Stduents for Liberty“ (ESFL) konferencija, kurioje dalyvavo studentai iš įvairių Europos kampelių, bet ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Pietų Afrikos, Kaukazo šalių.
Didesnė valdžia neišspręs problemų
Didesnis ekonominis liberalumas, bet ne didelė valdžia gali išspręsti problemas, kurios privertė tūkstančius studentų okupuoti Volstryto gatves rašė spaudos pranešimas, kviečiantis į konferenciją. „Jauni žmonės yra pikti, ir jie yra visiškai teisūs. Bet centralizuota valdžia neišspręs šios problemos, o reikš dar mažiau galimybių. Mes nenorime, kad valdžia bandytų išspręsti mūsų problemas, mes norime pasaulio, kuriame galime įgyvendinti savo svajones ir kurti galimybes'“, - kalbėjo viena SFL valdybos narių Gabrielle Shiner. „Akivaizdu, kas senosios institucijos nebeveikia veiksmingai ir mes neišspręsime to didindami valdžią", - pridūrė ji .
Per didelis valstybinis aparatas
Viena iš bendruomenės valdybos narių Eglė Markevičiūtė taip pat turėjo minčių dėl Volstryto įvykių. „Konferencijoje pusiau juokais buvo pasakyta mintis: valdžia ir didžiulės korporacijos miega vienoje lovoje, o mokesčių mokėtojai moka už jų nesantuokinius vaikus. Išties, su kai kuriais „Occupy Wall Street“ protestuotojų teiginiais nesutikti negalima, bet dažnai žmonės, kritikuodami kapitalistinę sistemą, verslininkus, pamiršta vieną dėlionės detalę - valstybės aparatą, į korupciją linkusius politikus ir institucijas, galinčias užtikrinti verslo sėkmę.
Tam yra net specialus terminas „crony capitalism" - sistema, kurioje verslo sėkmė priklauso nuo verslo atstovų santykių su valdžios žmonėmis. Taigi, norint išvengti problemų, įvardijamų „Occupy Wall Street“ judėjimo atstovų, visų pirma reikia mažinti valstybinį aparatą - puikų įrankį, kuriuo galima pasinaudoti siekiant sėkmės bet kokia kaina.
Ir atvirkščiai, didesnis valstybinis verslo reguliavimas problemų neišspręs - tikrai didelėms kompanijoms kur kas lengviau į savo pusę palenkti politikus, institucijas, nei išgyventi laisvosios rinkos sąlygomis“, - kalbėjo ji.
Atvyko karališkosios šeimos atstovai
Į pirmąją studentų konferenciją susirinko įvairių Europoje žinomų veikėjų, kurie ne tik vedė įvairias paskaitas, bet ir dalinosi mintimis su studentais. Šiais metais į konferenciją atvyko tokie svečiai kaip Lars Seier Christensen kuris yra generalinis direktorius Saxo Banke, Detlev Schlichter „Paper Money Collapse; The Folly of Elastic Money and the Coming Monetary Breakdown'', knygos autorius, įvairių Europos institutų atstovai ir netgi pats Lichtenšteino princas H.S.H. Prince Michael.
Renginio pagrindinis pranešėjas buvo Dr. Tom G. Palmer, kuris yra direktorius Cato universitete, vice-prezidentas atsakingas už tarptautines programas „Atlas Economic Research Foundation“, veda įvairias paskaitas Šiaurės Amerikoje, europoje ir Azijoje , o jo recenzijos ir straipsniai buvo išspausdinti „New York Times“ ar „Wall Street Paper“.
Ne tik būsimiems politikams
Konferencijoje buvo paliesta daug įvairių temų. Kalbėta apie vystymąsi ir laisvę po Arabų Pavasario, apie Individo teises, mokesčius, laisvą visuomenę, bei verslumą. Ir nors į konferenciją atvykę studentai buvo daugiausiai politikos mokslus studijuojantys studentai, konferencija liko sužavėti ir kitokiais mokslais besidomintys jaunuoliai. „Nors pats studijuoju verslo mokykloje Jungtinėje Karalystėje, man konferencija tikrai patiko. Nors su kai kuriomis mintimis nesutikau, įdomu buvo pasiklausyti“, - kalbėjo konferencijoje dalyvavęs lietuvis Mindaugas Vaičiulis.
Rytų Europa mąsto blaiviai
„European Students for Liberty“ valdybos narė ir viena iš organizatorių Eglė Markevičiūtė džiaugėsi puikiai pavykusiu renginiu. „Sulaukėme keleto lietuvių, lenkų, čekų, slovakų, vengrų, rusų, ukrainiečių, serbų. Laisvės tematika, manau, ypač aktuali Rytų Europai dabar. Niekam ne naujiena, kad pasaulio spauda ir ekonomikos apžvalgininkai liaupsina Baltijos šalis, Vidurio Rytų Europos šalis už blaivų požiūrį į savo šalių ekonomikas, atsakingumą formuojant biudžetus, priklausomai nuo šalies - lengvas sąlygas įkurti verslą, taip pat - sąmoningumą imantis taupymo politikos, kuri vėliau tapo pavyzdžiu visiems. Šio privalumo šiam regionui šiukštu nereikėtų atsisakyti - būtent laisvanoriškos idėjos, blaivus požiūris į problemų sprendimą, „kietumas" dorojantis su negandomis, darbštumas yra pagrindiniai faktoriai, galintys Lietuvą, o ir kitas Rytų, Vidurio-Rytų Europos šalis smarkiai pastūmėti į priekį“, - kalbėjo ji.
Vakarų pasaulis dar tik pradeda blaivytis
Konferencijoje susirinkę virš 200 šimtų jaunų žmonių, neprašė papildomo finansavimo jaunimui, jie nesiskundė problemomis, o diskutavo apie Europos ir pasaulio ateitį, apie problemas, su kuriomis susiduria kone visa civilizacija ir kokie sprendimo būdai galimi.,,Prieš konferenciją buvome užsibrėžę tikslą sulaukti apie 100 studentų, tačiau realybė pranoko lūkesčius - konferencijoje išvis apsilankė virš 200 studentų iš įvairiausių pasaulio kampelių. Optimistines mintis kelia tai, kad Europoje laisvės (t.y.: už maksimalias ekonomines, individo laisves, minimalų valstybės aparatą ir kišimąsi į individų gyvenimus) judėjimas vis stiprėja.
Klasikiniai liberalai, libertarai, Austrijos ekonomikos teorijos mokyklos šalininkai problemas, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis, pranašavo dar prieš pusšimtį metų - ir tik dabar gyventi ne pagal savo galimybes pripratęs Vakarų pasaulis ima „blaivytis". Sakoma, kad genialumas slypi paprastume - laisvės idėjos tikrai paprastos, nors ir ne itin patrauklios: maksimali laisvė, žmogus yra atsakingas pats už save, o gyventi reikia pagal savo galimybes, tuomet ir problemų bus mažiau,"- kalbėjo Eglė Markevičiūtė.
