Artėjant naujiems mokslo metams Švietimo ir mokslo ministras Seime vykusioje konferencijoje „Švietimas Lietuvos ateičiai“ aptarė svarbiausius šalies švietimo prioritetus ir jau pradėtus ir būsimus darbus.
Ministro teigimu, į šalies mokyklas šiemet ateis kur kas mažiau mokinių nei ankstesniais metais. „Tikslūs šių metų skaičiai bus pateikti įpusėjus rugsėjui, bet šiemet mokinių bus iki 20 tūkst. mažiau, bet žvelgiant į kitų metų perspektyvą kitimo tendencijos stabilizuojasi.“ Šiemet bendrojo lavinimo ir profesines baigs 40-čia tūkst. mažiau jaunuolių ir mokyklos duris pravers apie 30 tūkst. mažiau pirmokų nei ankstesniais metais.
Kalbėdamas apie mokinių skaičiaus sumažėjimo priežastis, ministras akcentavo, kad nemažai įtakos šiai statistikai padarė ir tai, kad emigruodami iš Lietuvos, tėvai deklaruoja savo išvykimą, ką anksčiau darė gana vangiai.
Užsidarys keliolika mokyklų
Paklaustas, kiek mokyklų užsidarys dėl mokinių skaičiaus mažėjimo, ministras sakė: „Šiemet bus uždaryta keliolika mokyklų, lyginant su ankstesniais metais tai gana nedideli skaičiai. Sprendimus uždaryti mokyklas priima savivaldybės, kurių tikslas užtikrinti ugdymo kokybę. Sutikite, kad kur yra jungiamos klasės, kokybę užtikrinti nėra lengva, be to, vaikai negali turėti reikiamo pasirenkamų dalykų skaičiaus, normalios laboratorijų įrangos ir pan, tad natūralu, kad ir stojimui į šalies aukštąsias mokyklas jiems nebūna sudarytos tinkamos sąlygos. Mokyklų pertvarka yra padiktuota gyvenimo, o ne reformos.“
Apie tai, kas šiemet laukia tautinių mažumų mokyklų, G. Steponavičius sakė: „Tai visas blokas sprendimų. Lietuvių kalbos mokymas bus stiprinamas ne tik mažumų mokyklose, bet ir visose mokyklose Lietuvoje. Kitas pavyzdys galėtų būti tautinių mažumų tinklo išlaikymas Vilniaus krašte, kur vyresniųjų klausių mokinių maksimalus skaičius klasėje nuo 15-kos sumažintas iki 10-ties. Pedagogams kvalifikacinių reikalavimo įvykdymas yra prailgintas metams. Nuo 2013-ųjų lietuvių kalbos egzaminas vyks su palengvinimais – truks valandą ilgiau, bus galima naudotis įvairiais žodynais.“
Ministro teigimu, lietuvių kalbos mokymas bus stiprinamas ir lietuviškose mokyklose – atnaujintos viduriniojo ugdymo programos. „Mūsų jauni žmonės sugeba gerai atkartoti, bet ne interpretuoti ar perkurti. „Iškaltas“ dalykas nėra toks vertingas kaip išmoktas. Jei žmogus valstybės himną gieda iš pareigos, o ne dėl vidinių vertybinių nuostatų, tai rezultatas dirbtinis, tad pamoka turi lavinti ir įgūdžius bei vertybines nuostatas, o ne tik siekti kuo žmogui suteikti kuo daugiau informacijos,“ – kalbėjo ministras.
Studijų kainos peržiūrėtos nebus
Buvo užsiminta ir apie netrukus studijų metus pradėsiančius studentus: „Džiausgiuosi, kad šių metų priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas praėjo sėkmingai“, – sakė G. Steponavičius, bet paklaustas, ar nežadama peržiūrėti studijų kainų, nes vėl nemaža dalis stojančiųjų rinkosi socialinius mokslus, pridūrė: „Negalėčiau pasakyti, kad stojimai lemia studijų kainą. Jauni žmonės studijas renkasi pagal tai, ką jie nori veikti gyvenime. Studijų kainų tikrai negalima suvienodinti, nes su vienu muzikuoti besimokančiu studentu dirba vienas profesorius, o teisės ar vadybos studijose vienas profesorius dirba su penkiasdešimt, tad kaip kaina gali būti vienoda?“
Ministro teigimu, beveik 60 proc. pirmakursių šiemet studijas pradės valstybės lėšomis. „Lietuvoje yra aukštas studijų prieinamumas, kokio Europoje reiktų paieškoti“, – kalbėjo G. Steponavičius.
