Visuomenė mėgsta sprausti į stereotipų rėmus ne tik savo religija, kultūra ar mąstymu išsiskiriančius žmones – dažnai socialine etikete už tai, kad negyvena taip, kaip visi, baudžiamos ir daugiavaikės šeimos.
Nors mėgstama viešai priminti sau ir kitiems, kad mūsų visuomenė labai tolerantiška ir liberali, tam tikrų niuansų esama. Jei prieš penkiasdešimt metų daugiavaikės motinos buvo pagerbiamos medaliais, tai šiandien jas dažnai palydima pamąstymu: „kaip galima neturėti proto ir gimdyti tiek vaikų?“, o kur dar „pašalpų gavėjų“, „valstybinės išlaikytinių“ ir kiti esą pamatuoti epitetai? Neretai pamirštama, kad daugiavaikė šeima kuriama ne dėl to, kad nežinoma, kaip, ką ir kada atneša gandrai, o dėl sąmoningo žmonių apisprendimo susilaukti vaikų ir jais rūpintis.
Vaikai protingesni nei manote
Neseniai Lietuvoje pristatyta ekonomikos profesoriaus ir trijų vaikų tėvo Bryano Caplano knyga „Savanaudiškos priežastys turėti daugiau vaikų“. Pristatant šia knygą Lietuvos skaitytojams, leidyklos iniciatyva surengtoje diskusijoje daugiavaikės mamos diskutavo šiandien ypač aktualia tema – „Ar turint daugiau vaikų mūsų gyvenimas tampa sunkesnis?“.
Knygos „Savanaudiškos priežastys turėti daugiau vaikų“ pristatymas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Savo patirtimi auginant keturis vaikus dalijosi socialinių mokslų daktarė, edukologė, privačių darželių tinklo steigėja Austėja Landsbergienė, kuri teigė, kad „vaikai protingesni nei manote, o jūs turite jiems mažiau įtakos nei tikitės“. Nuotaikingais pastebėjimais ir asmeninio gyvenimo patirtimi apie šiuolaikinėje visuomenėje vyraujantį stereotipą „daugiau vaikų – daugiau vargo“ dalijosi visuomenininkė, asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovė spaudai, penkių vaikų mama Rasa Paulavičienė. Diskusijoje taip pat dalyvavo vaikų psichiatrė, septynių vaikų mama Aurima Dilienė ir keturių vaikų mama Rima Januškevičiūtė-Steikūnienė.
Natūralios gyvenimo pamokos
Apie tai, ar tiesa, kad tėvų įtaka auklėjant vaikus neturi esminio poveikio asmenybės formavimuisi, A. Landsbergienė sakė: „Turi turėti 2-3 vaikus, kad galėtum palyginti, koks kiekvienas jų yra. Iš tiesų į gyvenimą vaikas labai daug atsineša ir galime kiek norime verstis per galvą, bet labai daug dalykų yra tiesiog „užprogramuoti“.
R. Paulavičienė, kalbėdama apie gausios šeimos privalumus, sakė: „Tam tikra prasme jie ir gimsta neklausdami tėvų. Nežinau, ar kada nors suvoksime, kaip tai vyksta ir įminsime šią paslaptį, bet jaučiu, kad vaikai mus pasirenka. Mano asmeninė patirtis rodo, kad vaikai tiesiog ateina, nusprendę gimti tam tikru momentu. Kalbant apie tai, ką vėliau savo auklėjimu tėvai bando iš jų „nulipdyti“, manau, kad taip dar labiau jiems pakenkiame. Viena iš savanaudiškų priežasčių, kodėl gera turėti daug vaikų yra tai, kad jie labai natūraliai išmoksta visus dalykus, kurių vieną ar du vaikus auginančiose šeimose reikia mokyti dedant tam tikras pastangas.“
Moters teigimu, visiems žmonėms šiek tiek būdingas egoistiškumas arba tai, kad stresinėje situacijoje pirmiausiai gelbstimas savas kailis ir tik paskui galvojama apie kitus, tad, kai šeimoje auga daug vaikų, šios gyvenimo dėsnių pamokos išmokstamos labai natūraliai.
Austėja Landsbergienė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Daugiau vaikų – mažiau vargo?
Diskusijos dalyvės atvirai prisipažino, kad turint gausią šeimą tenka susidurti ir su tam tikrais sunkumais, bet tai, ką vaikai įneša į tėvų gyvenimą, atperka visus rūpesčius. „Mes savo visus vyresnėlius vedėmės į pirmąją echoskopiją. Vaikų reakcija – fantastiška, jie bando išsiaiškinti kur yra rankos, kojos ir pan. Dažniausiai ir gydytojai būna nustebę, kad ateina toks būrys ir žiūri, kas ten mamos pilve gyvena. Iš tiesų, taip yra suvokiama, kad tai – dar vienas žmogus, kurio reikia laukti ir jo atėjimui ruoštis“, – kalbėjo penkių vaikų mama R. Paulavičienė.
„Iš nieko gyvenime nesu tiek išmokusi, kiek iš savo vaikų. Kitoje aplinkoje galima pabėgti nuo žmogaus, kuris, tarkime, yra flegmatiškas, bet turint vaiką, kuris yra du kartus už tave ramesnis, nelieka kitos išeities“, – linksmai pasakojo pašnekovė.
Rasa Paulavičienė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Kai auginau pirmąjį vaiką, galvojau, kad turėti vaikų yra nepakeliamai sunku, tai didelis vargas ir kam jie iš viso reikalingi. Dabar auginu jau ketvirtą sūnų ir manau, kad vaikus auginti labai lengva. Veikiausiai taip yra dėl to, kad su pirmuoju vaiku dažniausiai būna eksperimentuojama – stengiamės būti nuostabiais tėvais, padaryti viską, kas tik įmanoma, perlipti per save, kad tik vaikas gautų viską – muziką, dailę, šokius ir pan. Vėliau, kai vaikų yra daugiau, jie gali patys pasirinkti“, – kalbėjo R. Januškevičiūtė-Steikūnienė.
Vaikų skaičius rodo tėvų realybės jausmą?
Ne paslaptis, kad dažniausiai žinia apie tai, kad šeimoje auga 5-7 vaikai sukelia nuostabą aplinkiniams, o neretai – net norą paauklėti tokius tėvus. Septynis vaikus auginančios A. Dilienės teigimu, anksčiau ji visiškai ignoravo visuomenės nuomonę gausių šeimų klausimu: „Tik dabar pradėjau girdėti žmones, kurie sako, kad ir vieną vaiką turėti yra sunku, nors anksčiau niekada nesiklausydavau. Gyvenau savo pasirinktą gyvenimą, susilaukiau vaikų. Veikiau tai, kas man atrodė įdomu, keliavau ir nesiklausiau žmonių, kurie, sakė, kad 1-2 vaikai yra riba, kiek galima turėti. Anksčiau niekada apie tai negalvojau...“
R. Paulavičienė prisipažino, kad, susilaukusi trečio vaiko, jau pastebėdavo nustebusius pažįstamų žvilgsnius: „Kai ėmiau lauktis ketvirtosios atžalos, net mano mama sakė, kad turėčiau rimtai pagalvoti. Įdomu tai, kad mano vyriausioji dukra, kuri šiuo metu yra studentė (jei būtų vaikų susilaukusi tokio amžiaus, kaip aš, jau keletą metų būčiau močiute) yra įsitikusi, kad neturės daugiau nei du vaikus.“
Vaikų būrys ir karjera – suderinama
Diskusijoje dalyvavusios daugiavaikės mamos teigė, kad vaikai netrukdo siekti kitų svarbių gyvenimo tikslų. Atvirkščiai – skatina nepasiduoti, suteikia energijos ir ryžto. A. Dilienė pasakojo: „Kai buvau paauglė, maniau, kad vaikų apskritai neturėsiu, niekada jų nenorėjau, maniau, kad dirbsiu stiuardese ir skraidysiu po pasaulį, – linksmai prisiminimais dalijosi Aurima. – Manau, kad pasirinkimą turėti daug vaikų lėmė mano profesija – esu vaikų psichiatrė.“
Rima Januškevičiūtė-Steikūnienė(nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Visuomet sakiau, kad savo ateitį siesiu su mokslu, ir vaikų auginimas čia niekaip nedera, bet taip jau nutiko, kad mano visi vaikai gimė prieš man parašant disertaciją. Tai suteikė dar daugiau jėgų dirbti, juk paskui žmonės kalbės „prisigimdė vaikų ir nieko nebesugeba“. Kažkada pagalvojau, kad jei savo tikslų nepasieksiu, tai kada nors, kai būsiu sena ir pavargusi, savo vaikams sakysiu „jeigu ne jūs, tai aš būčiau mokslų daktarė“, – kalbėjo A. Landsbergienė, parėždama, kad gausi šeima nesutrukdė mokslinei veiklai ir karjerai.
A. Paulavičienė prisipažino, kad būtent tas laikas, kuomet ji buvo išėjusi motinystės atostogų, buvo pat produktyviausias: „Besilaukdama, augindama vaiką, per metus ar pusantrų nuveikdavau kur kas daugiau nei per tą laikotarpį, kai jau nebebūdavau motinystės atostogose. Vaikai – puikus energijos užtaisas“
A. Dilienė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Šiai nuomonei pritarė ir R. Januškevičiūtė-Steikūnienė: „Mano aplinkos žmonės, sužinoję, kad auginame keturis vaikus dažnai pasidomi, ar mums viskas gerai su galva ir ar pakanka finansų tokios gausios šeimos išlaikymui. Dabar visuomet atsakau, kad davęs dantis dievas duos ir duonos. Su vyru savo verslą pradėjome susilaukę dvynių. Atrodytų, kokiam idiotui gali ateiti į galvą, kuomet šeimoje yra trys vaikai, o du iš jų – dvyniai, trenktis į užsienį, kažko ieškoti ir pan. Bet taip yra: vaikai įkvepia.“
Vaikų depresija ir „tėvai malūnsparniai“
Į klausimą, kokias vaikų auginimo tendencijas pastebi Lietuvoje, edukologė A. Landsbergienė atsakė: „Šiuo metu jaučiama didelis poslinkis į priekį. Lietuvoje labai populiarus ankstyvasis vaiko ugdymas: vos ne nuo tada, kai sužinoma apie nėštumą skubama lankyti penkis skirtingus muzikos, tris jogos užsiėmimus ir pan. Jei į tokius kraštutinumus nepuolama, akcentuojama, kad tėvas ar mama yra blogi. Vis dažniau atviraujama, kad tėvai su vaiku pasikalba tik važiuodami iš vieno būrelio į kitą. Neseniai kalbėdamasi su vienu savo draugu iš jo išgirdau, kad jis jaučiasi labai pavargęs, nes visą savo laiką skiria vaikams. Nustebusi paklausiau, ką veikia, o atsakymas buvo, kad reikia suspėti į dainavimo, karatė ir dar kokius nors užsiėmimus. Pasidomėjau, ką konkrečiai daro pats tėvas, o jis atsakė, kad paprastai laukia už durų. Mano pasiūlymas tokiai šeimai – mesti visus būrelius ir paprasčiausiai laiką jaukiai leisti namuose.“
Pašnekovės teigimu, verta susirūpinti tuo, kad vis dažniau kalbama apie vaikus, kurie serga depresija, jaučia nuolatinį nerimą. „Vaikai patiria nuolatinį stresą, nes jų dienotvarkė užpildyta įvairiausiais dalykais, kurių jiems galbūt net nereikia, bet tėvai siekia, kad jų vaikas būtų geresnis, šaunesnis ir konkurencingesnis šiuolaikinėje visuomenėje“, – kalbėjo edukologė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad tėvai dažnai taip aktyviai rūpinasi vaiku, kad šiam net sulaukus tokio amžiaus, kai jis gali pats atlikti tam tikrus veiksmus, tėvai net neprašyti puola padėti: „Tai perdėta globa. Egzistuoja net specialus terminas „tėvai malūnsparniai“, kurie vaikus stengiasi apsaugoti nuo pačių paprasčiausių gyvenimo dalykų. Kai šeimoje auga 4-5 vaikai, negali būti penkiais „malūnsparniais“ vienu metu, o juk vieno vaiko taip pat neišsirinksi, kurį saugotum nuo visų gyvenimo akmenėlių“.
Kalbėdama apie šių dienų vaikų auklėjimo tendencijas, pašnekovė paminėjo dar vieną aspektą: „Dažnai bijoma vaiką traumuoti. Egzistuoja du kraštutinumai: dar negalime susitarti dėl to, kad vaikų negalima mušti, bet tai pat yra sakoma, kad liepus vaikui eiti miegoti, ar ko nors jam nenupirkus, jau yra traumuojama jo asmenybė, tad dažniausiai bandoma ieškoti aukso vidurio“.
Vaikų auginimą lemia finansinė situaciją
„Yra žmonių, kurie pabrėžtinai sako, kad augina vaikus, bet iš tiesų vaikai tiesiog auga, juk nereikia jų laistyti it kokių kaktusų. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje apkritai yra daugiavaikių šeimų. Žmonės, kurie akcentuoja, kad nuolat skaičiuoja, rizikuoja vaikų susilaukti būdami šešiasdešimties“, – kalbėjo R. Paulavičienė.
„Lietuvoje mintis turėti mažai vaikų arba jų turėti po dešimties metų dažniausiai yra susijusi su ekonomine situacija, bet skaičiuojama visose pasaulio šalyse. Mūsų tauta labai ilgai vargo ir egzistuoja įsitikinimas, kad savo vaikams turime ką nors duoti. Kitose šalyse mąstymo, kad turime kažko duoti, kad kažko turi būti labai daug, esama mažiau. Lietuvoje galvojama, kad kelionė, kuri nėra į kokią egzotišką Turkiją su programa „viskas įskaičiuota“, tai jau varguoliška kelionė,“ – kalbėjo A. Landsbergienė.
Su išsakytomis mintimis nesutiko R. Paulavičinė: „Yra ir kita situacijos pusė. Yra šeimų, kurios gyvena taip sunkiai, kad sunku pavadinti gyvenimą tik skurdžiu. Statistika rodo, kad mūsų šalyje kas antras gausioje šeimoje augantis vaikas gyvena ant skurdo ribos. Mūsų statistika „išlipa“ iš bet kokių kriterijų ir labai dažnai sprendimą turėti ar neturėti vaikų lemia finansinė situacija.“
Tokiai nuomonei pritarė ir A. Dilienė primindama, kad vyresniosios kartos tėvai neskatina savo vaikų auginti gausias šeimas, sakydami, kad tai daryti bus labai sunku.
„Už savo vaikus reikia kovoti kasdien. Aktyvios daugiavaikės šeimos Lietuvoje nuveikia didelius darbus, kurių nesimato. Tai, ką šiuo metu veikiu Aktyvių mamų sambūryje, darau iš labai savanaudiškų paskatų, nes nenoriu, kad mano vaikai gyventų tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis gyvenu aš. Noriu, kad Lietuvoje būtų tai, ko aš neturėjau“, – mintimis dalijosi R. Paulavičienė. Jos svarstymams pritarė ir A. Landsbergienė: „Jei turi vieną vaiką, tuomet dar gali svajoti, kad vieną dieną jis išvažiuos studijuoti į Harvardą, bet kai turi keturis, puikiai supranti, kad visų keturių neišsiųsi. Augindamas vieną vaiką dar gali būti liberaliu pasaulio piliečiu, bet su keturiais vaikai jau imi galvoti apie patriotiškumą.“
