Sausio 29 dieną Kauno Technologijos Universiteto Panevėžio institutas, kartu su Panevėžio miesto pedagogų švietimo centru surengė konferenciją „AUKŠTOJO MOKSLO REFORMOS AIDAI VIDURINIO IR UNIVERSITETINIO MOKSLO SANGLAUDAI“.
Konferencijoje LAMA asociacijos prezidentas P. Žiliukas supažindino susirinkusiuosius su 2010 metų priėmimo naujovėmis, pasikeitimais bei pasidalino įvairiais gandais.
Konferencijos nepraleido ir „Balsas.lt/Jaunimas“, norėdamas kuo greičiau informuoti būsimuosius studentus apie tai, kokia pekla jų laukia šiais metais...
Mokslo reformai įsisiūbavus griežtos, perversmą (o gal katastrofą) nešančios rankos neišvengė ir visų šalies aukštųjų mokyklų priėmimo komisijos.
P. Žiliukas pabrėžia, jog naujovių pristatymas yra dar šiek tiek stichiškas, nes yra vienas pirmųjų, tačiau pradinė informacija apie pasikeitimus jau paskelbta.
Konkurse šiais metais dalyvaus 44 mokyklos, kurios kaip ir kiekvienais metais turės aršiai grumtis dėl būsimų studentų. „Smagus“ renginys laukia ne tik spaudos atstovų bet ir pačių dalyvių, kai nemokamai „pasilinksminti“ galės kiekvienas norintis. Bet pradžiai, šiek tiek praėjusiųjų metų statistikos....
2009 metais vykęs priėmimas (faktai):
• 2009 metais priėmimo komisijos užregistravo 39627 prašymų.
• Į aukštąsias mokyklas buvo priimta 36363 studentų.
• 20850 įstojo į valstybės finansuojamas vietas.
• Kolegijos priėmė 12804 studentų.
• 9273 kolegijose pateko į valstybės finansuojamas vietas.
• Privačiose mokyklose valstybės finansavimą gavo 883 studentų.
2009 metų universitetų 10-ukas pagal populiarumą (didžiausias konkursas):
1. KMU
2. VU
3. MRU
4. VGTU
5. VDA
6. VDU
7. KU
8. LMTA
9. KTU
10. ŠU
P. Žiliuko teigimu, stojančiųjų perteklius jautėsi visuose miestuose. Skubus sistemos ardymas ir pertvarkymas (iki priėmimo liko šiek tiek mažiau nei 5 mėn.), matyt, padės dar labiau valdžiai suveržti diržus, tuo pat metu smaugiant „diržu“ apnarpliotas ir aukštąsias mokyklas.
Studentams bus pateiktas naujas studijų krypčių klasifikatorius. Vietoje 63 skirtingų bakalauro ir 63 magistro studijų pavadinimų studentai galės įgyti net 500 „skirtingų“ specialybių (visokios rinkodaros, personalo, logistikos, draudimo ir kitokios vadybos).
Be to, nuo 2010 metų stojančiųjų prašymai bus priimami TIK internetu. Norintieji studijuoti ir turintys „sovietinį“ diplomą dokumentus galės pateikti senuosiuose priėmimo punktuose, tačiau tikslus tokio priėmimo vykdymas dar nenustatytas.
Paklaustas, kas šiais metais prisiims atsakomybę už informacijos teikimą būsimiems studentams, P. Žiliukas „pilstė“ neapibrėžtai ir neaiškiai. Anksčiau užpildyti, pateikti dokumentus, nepraleisti stojamųjų egzaminų ar net apsispręsti dėl specialybės padėdavo priėmimo komisijose dirbantieji specialistai.
„Pasiklydusiesiems“, visų popierizmų nesusitvarkiusiesiems priėmimo komisijos darbuotojai stengdavosi pagelbėti, o gal net padėti pasirinkti.
Be abejonės, pirminė informacija kaip ir kiekvienais metais bus teikiama LAMA BPO oficialiame puslapyje ir nors įvairiuose miestuose gausu visokiausių informacinių centrų, stojantieji gali pasigesti nuoširdžios pagalbos. Nuo 2010-ųjų šie privalės tapti „verslūs“ ir savarankiški.
P. Žiliuko teigimu, bus siekiama neutralaus konsultavimo, nes šiuo metu kiekviena mokykla stengiasi pritraukti studentus (aut. past. kažkaip abejoju...) : „TIKĖKIMĖS, kad tvarka nusistovės.“ – labai miglotai aiškino LAMA Asociacijos prezidentas.
Tačiau yra kuo ir pasidžiaugti. 2010-aisiais maždaug 3,6 proc. sumažės studijų kainos, be to nebereikės mokėti įmokos norint padaryti savo pasirinkimų sąrašo pakeitimus. Išlaidas padengs ES struktūriniai fondai.
Tačiau apie viską paprastai ir iš eilės...
1. Nuo šių metų duomenys apie balus priėmimo sistemai bus pateikiami tiesiai iš valstybinių duomenų bazių.
2. Be to, registruojant prašymą nereikės iš karto susimokėti. Studentai registracijos mokestį turės susimokėti toje aukštojoje mokykloje, į kurią bus pakviesti studijuoti.
3. 2010-aisiais vienu metu vyks priėmimas ir į universitetus, ir į kolegijas. Prašyme bus galima pateikti iki 12 pageidavimų į bet kurių aukštesniųjų mokyklų studijų programas.
4. Pagrindinis priėmimas vyks 2 etapais. Iš pradžių stojantiesiems pagal jų pageidavimus bus parodytos jų galimybės. Būsimi studentai galės įvertinti šansus patekti į valstybės finansuojamas vietas ar į tam tikras specialybes.
5. Po pirmojo etapo pasirinkimų tvarką bus galima koreguoti. Geriausieji galės iš karto priimti juos tenkinančius pasiūlymus arba su kitais dalyvauti 2 etape.
Kaip ir kiekvienais metais, stojantiesiems stengiamasi priminti, jog vis dar galios „pirmumo principas“, t.y. turintys pakankamai aukštą balą ir tam tikrą specialybę įrašę pasirinkimų sąrašo pradžioje turės didesnę galimybę ten įstoti.
6. Aišku, reikėtų nepamiršti, jog šiais metais papildomame priėmime galės dalyvauti tik pagrindiniame priėmime dalyvavusieji.
P. Žiliukas taip pat paminėjo, jog šiais metais bendras studentų skaičius į valstybės finansuojamas vietas mažės dar 10 proc., bet štai studentai pasirinkę pedagogines studijas, bus įvairiapusiškai motyvuojami. Norint vilioti studentus į pedagogines studijas jiems bus garantuojama 400 Lt stipendija.
Konferencijos šeimininkas, KTU Panevėžio instituto direktorius Ž. Bazaras pasidžiaugė įvykusia konferencija vildamasis, jog ateityje bus sprendžiama ir jaunųjų protų migracijos į kitas užsienio šalis problema.
Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktorius R. Dambrauskas pasakojo: „Šiandien užsienio universitetai sugeba efektyviai gauti duomenis apie abiturientus ir motyvuoti juos vykti studijuoti svetur. Nesvarbu, jog daugelio „koledžų“ ir visokių mažų universitetų suteikiamų žinių lygis ženkliai žemesnis, tačiau vis daugiau abiturientų susigundo pamatyti šalį, susipažinti su kita kultūra ir ryžtasi išvykti.“
Ir vėl kaip žiurkėnai visi bendrojo priėmimo dalyviai yra įmetami į besisukantį naujovių ratą... Reikia tik bėgti pirmyn ir laukti eksperimento rezultatų. Tad pabaigai galima būtų palinkėti - visiems būsimiems studentams ir aukštųjų mokyklų administracijoms - kantrybės.
Kol garsiai gaudžiantys mokslo reformos trimitai nejučia visus, nors šiek tiek susijusius su švietimo sistema Lietuvoje verčia (vietoje teigiamo judėjimo į priekį) šokti polką bei „klumpakojį“, galime tikėtis, jog šis „eksperimentas“ pagaliau duos realios naudos.
Ignė Grincevičiūtė
