Rūpinimąsi sveikatingumu imituojantys visuomenės sveikatos biurai pakvietė moksleivius dalyvauti nacionaliniame konkurse „Blaivi klasė“. Įsižeidę, kad laikomi klimpstančiais alkoholizmo liūne, mokytojai ir moksleiviai atsisako dalyvauti.
Keistas konkursas
“Blaivios klasės„ akcija iš karto sulaukė prieštaringų vertinimų. “Respublikos“ žurnalistai domėjosi, kaip konkursą sekasi rengti VšĮ Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurui (VSB).
Konkurse panoro dalyvauti tik penkios uostamiesčio mokyklos. Dar vienos moksleiviams tai daryti uždraudė tėvai.
Neslėpdami sarkazmo klaipėdiečiai stebėjosi, negi miesto švietimo įstaigose alkoholio vartojimas tarp moksleivių pasidarė norma ir jie net baigia nusigerti, kad pribrendo būtinybė aiškintis, kurie iš jų į pamokas renkasi blaiviausi.
Ironiška, konkursas surengtas praėjusią savaitę, kai mokyklose vyko akcija „Savaitė be patyčių“.
Geriau - blaivi šeima
Paklausta, ar mokykla dalyvauja VSB rengiamame konkurse „Blaivi klasė“, uostamiesčio „Santarvės“ pagrindinės mokyklos direktorė Laima Vaitonienė tik nusijuokė.
„Tikrai ne. Mums tokiuose konkursuose nėra reikalo dalyvauti, nes mūsų mokyklos mokiniai alkoholio nevartoja ir tuo labiau nebūna neblaivūs pamokose. Apskritai apie tokius konkursus ir akcijas galiu pasakyti, kad dažnai yra persistengiama. Mes sakome: nedaryk vaikui to, ko pats nedaro, ir negąsdink tuo, ko nebijo. Paskui mokiniai pradeda galvoti, o gal tai tikrai baisu, ir pradeda bijoti. Dažnai ieškoma problemos ten, kur jos net nėra. Tuo tarpu mokyklose yra tokių užslėptų problemų, kurių sėdintys aukštai net neįžvelgia“, – sakė L.Vaitonienė.
Anot “Santarvės„ mokyklos vadovės, jei tikrai norima ką nors konkrečiai nuveikti, geriau būtų organizuoti akcijas “Blaivi šeima“ ar “Negeriantys tėvai". Tuo labiau kad tėvų amžiui vis jaunėjant ši problema tampa vis aktualesnė.
Solidus biudžetas
Klaipėdos miesto VSB, savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, steigimui uostamiesčio taryba pritarė 2007 metų rugpjūtį. Ji savo veiklą pradėjo beveik po metų - 2008-ųjų gegužę.
Jau pirmaisiais ir antraisiais gyvavimo metais biurui iš miesto biudžeto skirta po beveik 515 tūkst. litų. Pernai atseikėta kiek mažiau - apie 476 tūkst. Šiais metais Klaipėdos miesto VSB iš biudžeto gaus per 490 tūkst. litų.
Be šių lėšų, VSB dar yra dotuojamas iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Vien iš ministerijos gaunama apie 200 tūkst. litų.
O kas nuveikiama už tuos pinigus? Klaipėdiečiai mokyti šiaurietiško vaikščiojimo, saugaus ir blaivaus poilsio pajūryje, darželinukams aiškinta, kad negalima kaišioti daiktų į elektros lizdus ir liestis prie karšto lygintuvo, svertos pradinukų kuprinės.
Prieš dvejus metus uostamiesčio VSB surengė labai skambią akciją “Ar pažįsti spalvas gatvėje?" Jos metu biuro darbuotojai ir vaikams, ir suaugusiesiems dalijo skrajutes su itin svarbia informacija - kada pereiti gatvę.
Nėra kur sportuoti
Minėtos akcijos ir joms rengti išleisti pinigai savo sveikatai neabejingiems klaipėdiečiams pyktį kelia visai pagrįstai. Trečias šalies miestas negali pasigirti rūpinimusi savo miestiečių sveikata. Todėl vos 12 proc. Klaipėdos moksleivių yra visiškai sveiki. Daugiau nei pusė jų skundžiasi prasta rega, o ketvirtadalį kamuoja stuburo problemos.
Klaipėdoje, be bėgiojimo ar pasivažinėjimo dviračiu pajūryje ir miesto parkuose, vargiai rasi viešą vietą, kurioje būtų galima sportuoti.
Mieste esantys visiems laisvai prieinami stadionai ir sporto aikštelės jau seniai virtę šunų vedžiojimo ar automobilių aikštelėmis.
Baseinas uostamiestyje yra tik vienas, priklausantis Klaipėdos verslo kolegijai. Tačiau praleisti jame valandą kainuoja tiek, kiek net ir vidutinę alga gaunantis žmogus vargu ar gali sau dažnai leisti - 17-24 litus. Moksleiviams šis malonumas kainuoja 12-17, vaikams iki 12 metų - 8-15 litų.
Tiki reikalingumu
Paklausta, ar toks VSB apskritai yra kam nors reikalingas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė jo nauda neabejojo.
„Savivalda yra atsakinga už visuomenės pirminę sveikatos priežiūrą - ugdymą, mokymus, monitoringą. Palyginti su Europa ir pasauliu, ji pas mus tikrai yra labai menka. Ar mūsų žmones reikia protinti rūpintis savo sveikata? Bijau, kad taip. Viskas ateina iš vaikystės“, - „Respubliką“ įtikinėjo J.Asadauskienė.
Darius ČIUŽAUSKAS
