Lietuvoje vis aktyviau veikia organizacijos įgyvendinančios programas, skirtas padėti vaikams. Viena seniausių ir efektyviausių programų pasaulyje „Big Brothers Big Sisters“ jau keturiolika metų veikia Lietuvoje.
Po 3 mėnesių mokymų – savanoris
Pagrindinis „Big Brothers Big Sisters“ tikslas – padėti vaikams, kurie neturi psichologinio palaikymo šeimose. Anot programos vadovės Jūratės Baltuškienės, į „Big Brothers Big Sisters“ savanoriauti norintis jaunimas kreipiasi pats. „Stengiamės savo programą pristatyti įvairių renginių, festivalių metu, tada ir pritraukiame naujų narių,“ – kalbėjo „Big Brothers Big sisters“ vadovė.
Kiekvienas norintis savanoriauti turi pereiti atranką. Pirmiausia, savanoris turi būti pilnametis, dalyvauja atrankiniame pokalbyje, programos kordinatoriams pateikia rekomendacinius laiškus ir tik vėliau gali dalyvauti mokymuose.
„Mokymai irgi yra atrankos dalis. Jų metu savanoris dar gali apsispręsti, ar tikrai jis nori tapti didžiuoju draugu,“ – kalbėjo J. Baltuškienė.
Savanorių mokymai dažniausiai vyksta rudenį ir pavasarį. Jie trunka tris mėnesius, po kurių savanoris gauna mažąjį draugą.
Vaikai, norintys turėti didįjį draugą, apie šią programą sužino iš mokyklose skelbiamos informacijos. Juos į „Big Brothers Big Sisters“ dažniausiai atveda tėvai arba globėjai. Šioje programoje gali dalyvauti 7-14 metų amžiaus vaikai.
„Kartais vaikai nemoka susirasti draugų arba tiesiog neturi tinkamo suagusio žmogaus pavyzdžio,“ – kodėl vaikams reikalinga tokia programa sakė J. Baltuškienė.
Pasimatymai kartą per savaitę
Teisę ir valdymą Mykolo Riomerio universtite studijuojantis 22 metų Anton Nikitin, prie „Big Brothers Big Sisters“ programos prisijungė prieš daugiau nei metus. Vaikino mažasis draugas yra dvylikametis Gytis.
A. Nikitin žodžiais, dalyvavimas šioje programoje – milžiniška patirtis. „Programa suteikia galimybę pažinti vaikus, suprasti, ką jie galvoja, kodėl taip elgiasi,“ – kalbėjo savanoris.
Didysis ir mažasis draugai turi laikytis bendravimo taisyklių. Savanoris su vaiku turi susitikti kartą per savaitę ir su juo praleisti porą valandų. A. Nikitin pasakojo, kad su Gyčiu kiekvieną kartą užsiima skirtinga veikla: tai eina čiuožti ant ledo, tai lankosi kine, tai vaikšto po miestą ir tiesiog kalbasi. Vaikinas tikino, kad jam įdomu stebėti, kaip keičiasi jo mažasis draugas, kaip iš vaiko jis tampa paaugliu.
Visos „Big Brothers Big Sisters“ draugystės yra prižiūrimos kordinatorių – psichologų. Bendraujant iškyla konfliktų, kuriuos didysis ir mažasis draugai sprendžia su psichologo pagalba.
„Kartais kyla klausimų, kodėl mano mažasis draugas elgiasi vienaip ar kitaip. Tuomet geriausia konsultuotis su psicholgu, kuris į tokius klausimus suras teisingą atsakymą ir patars, kaip reikia elgtis,“ – kalbėjo A. Nikitin.
20 vaikų – laukiančiųjų sąraše
Savanorio ir vaiko draugystė minimaliai trunka metus. Po jos vyksta draugystės aptarimas. Dažnai darugsytė pratesiama dar metams. Pasak J. Baltuškienės, ilgiausiai trukusi „Big Brothers Big Sisters“ draugystė – dešimt metų.
1904 metais „Big Brothers Big Sisters“ programa gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į Lietuvą „Big Brothers Big Sisters“ atkeliavo tik po beveik šimtmečio. Lietuvoje šią programą inicijavo Atviros Lietuvos Fondas. Šiuo metu programa sėkmingai veikia Vilniuje, Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje ir Šiauliuose.
„Big Brothers Big Sisters“ programoje yra užregistruotos 132 draugystės. Dar 20 vaikų – „didžiojo draugo“ laukiančiųjų sąraše. Ateityje šią programą planuojama išplėsti ir į kitus miestelius, tačiau dėl finansavimo stygiaus to padaryti kol kas daryti nepavyksta.
Indrė Anskaitytė
