Jurgita Andrulytė
„Geriausi mano gyvenimo metai“, – taip daugelis apibūdina gyvenimo tarpsnį, kai buvo studentai. Apie šiuolaikinį studentišką gyvenimą galime išgirsti daug, tačiau nežinia, kuo tikėti. Todėl apie tai, ką reiškia ir kiek kainuoja būti studentu Šiauliuose, kalbamės su pačiais studentais.
Nepagyvenęs bendrabutyje – ne studentas?
Gyvenamoji vieta yra vienas svarbiausių abiturientų, įstojusių studijuoti, ir jų tėvų rūpestis. Dažniausiai pasirinkimai būna du – bendrabutis arba butas. Vieni svajoja apie gyvenimą bendrabutyje, kiti renkasi butus. Gyvenamosios vietos pasirinkimą lemia įvairūs kriterijai: kaina, triukšmas, drausmės ir privatumo stoka, nuotykių bei pažinčių troškimai. Pasitaiko situacijų, kai tėvai bijo, kad jų vaikus bendrabutyje „išves iš kelio“.
„Net negalvojau apie butą, iš karto žinojau, kad gyvensiu bendrabutyje“, – pasakoja jau trečius metus Šiaulių universitete studijuojanti Ingrida. Paklausta, ar iš tiesų bendrabutyje taip triukšminga ir neįmanoma gyventi tiems, kurie ketina rimtai studijuoti, mergina sako tokių problemų neturinti. Jeigu atsiranda tokių, kurie nepaiso nustatytų ramybės valandų, trunkančių nuo vienuoliktos vakaro iki šešių ryto, visas problemas išsprendžia bendrabučio budėtoja.
Kalbėdama apie gyvenimo sąlygas bendrabutyje Ingrida mini, kad viskas priklauso nuo pačių studentų norų, iniciatyvumo ir išradingumo. „Norėjau, kad parėjusi po paskaitų bendrabučio kambaryje jausčiausi kaip namuose. Todėl pasistengiau susikurti tokią erdvę, į kurią norėtųsi grįžti“, – sako mergina. Ingridos kambarys iš tiesų išskirtinis: išgriautų pertvarų vietoje sumontuotas nedidelis baro tipo stalelis atstoja virtuvės erdvę, vietoj viengulių bendrabučio lovų – minkštas kampas, o laisvame kampe pastatytas rašomasis stalas, kompiuteris ir pakabinama knygų lentyna sukuria darbo aplinką.
Paklausta, ar nebuvo gaila investuoti į kambarį, kurį teks palikti, Ingrida sako viską dariusi dėl savęs. Dabar mergina džiaugiasi tokiu savo sprendimu, nes svarsto apie galimybę tęstis studijas. Pašnekovė gyvena su draugu. Kiekvienas iš jų turėtų mokėti po 188 litus per mėnesį, tačiau dėl investicijų į kambario remontą mokestis jiems buvo sumažintas.
Šiaulių universiteto bendrabutyje studentai už gyvenimą kambaryje sumoka nuo 127 iki 188 litų per mėnesį, priklausomai nuo to, kokiame kambaryje gyvena. Mokestis už trivietį bendrabučio kambarį gyvenant trise – 127 litai, už dvivietį gyvenant dviese – 146 litai. Bendrabutyje kartu gyvenančios poros moka po 188 litus už asmenį.
Butų nuoma Šiauliuose – mažiausiai 200 litų
Tačiau ne visi veržiasi į bendrabutį. Šiauliuose studijuojanti Rita pasakoja, kad didžiausia paskata gyventi bute buvo privatumo troškimas: „Triukšmas, savos erdvės neturėjimas – nėra nieko blogiau.“
Panašias priežastis įvardija trečiakursė Reda, tačiau pašnekovė priduria, kad jos bendrabutis yra gerokai nutolęs nuo fakulteto. O butas, kuriame ji gyvena, – vos už keleto minučių kelio, todėl nėra būtinybės naudotis viešuoju transportu. Taip mergina sutaupo ne tik laiko, tačiau ir pinigų.
Studentai pastebi, kad nuomojami būstai Šiauliuose gerokai pabrango. Prieš kelerius metus mokslus baigusi ir dirbti pradėjusi Eglė pasakoja, kad jai įstojus mokytis vieno kambario butą buvo galima išsinuomoti už 100 litų. O nuomai galintys skirti 200 litų studentai turėjo nemažą pasirinkimą.
Paskutinio kurso studentė Reda už nuomojamą butą įprastai moka 200 litų, tačiau prasidėjus šildymo sezonui nuoma būna perpus pigesnė. Suma už mokesčius svyruoja nuo 70 litų iki 400 litų šildymo sezonu. Tačiau viskas kainuoja perpus pigiau, nes mergina gyvena su kambarioke.
Visgi studentai pripažįsta, kad šiuo metu už 200 litų išsinuomoti butą tapo iššūkiu. Vieno ar dviejų kambarių buto nuomos kaina svyruoja nuo 300 iki 500 litų.
Studentiškas maistas – ne tik bulvės ir makaronai
Nuostatą, kad studentų racione – vien bulvės ir kruopos, jau reikėtų pamiršti. Merginos pasakoja, kad pirmomis savaitės dienomis valgo iš namų parsivežtą maistą, o vėliau gaminasi pačios ar tenkinasi tuo, ką nusiperka parduotuvėje. Pietus kartais valgo valgyklose, kur, priklausomai nuo norų, galima pavalgyti už 7–10 litų.
Vaikinai dažniausiai maitinasi mamų paruoštu ir rūpestingai sudėtu maistu. Atsargoms pasibaigus jie perka bandeles, dešreles ir kitą greitai paruošiamą ar pašildomą maistą. Mokantys ir netingintys gaminti kartais pasisukioja virtuvėje ir paruošia pietus ar vakarienę ne tik sau, bet ir draugams. Kitus gelbėja greitojo maisto užkandinėse parduodami kebabai.
Išlaidos pagal poreikius
Paklausti, kiek pinigų per savaitę išleidžia, studentai atsako skirtingai. Ingridai mama duoda 70 litų savaitei, tačiau mergina taip pat dar gauna beveik 400 litų stipendiją bei socialinę stipendiją – 390 litų.
Dirbanti ir studijuojanti Rita save išlaiko pati. Mergina sako, kad jai pakanka uždirbamų pinigų, o tėvai padeda tik maisto produktais.
Redai savaitei pakanka 50 litų. Mergina taip pat yra dirbanti studentė, todėl trūkstamą pinigų sumą prisiduria pati. Pašnekovės sutaria, kad tėvai, gyvenantys kaime ar turintys savo daržus, gerokai sumažina išlaidas maisto produktams, nes nereikia pirkti mėsos ar daržovių. Taip sutaupoma nemažai pinigų. Merginos pasakoja, kad jei vietoj parsivežamų tektų pirkti produktus iš parduotuvės ar turgaus, išlaidos maistui būtų dvigubai didesnės.
Pasiteiravus apie kitas išlaidas, studentės pasakoja nemažai išleidžiančios knygoms pirkti, užduotims, mokomajai medžiagai spausdinti ar kopijuoti. Per savaitę susidaro apie 10, kartais net 20 litų. Tačiau jei tenka pirkti kokią nors knygą, išlaidos būna didesnės. Reda džiaugiasi, nes įsigijusi spausdintuvą sutaupo didžiąją dalį kanceliarinėms išlaidoms skiriamų pinigų.
Mėnesinis keleivio bilietas studentams kainuoja 19,4 lito, taip pat dar kelionės į namus bilietas, kuriam taikoma 50 proc. nuolaida. Tačiau ne visi studentai naudojasi viešuoju transportu ir perka mėnesinį keleivio bilietą. Yra tokių, kurie važinėja nuosavomis mašinomis, o tie, kurie gyvena netoli fakulteto, į paskaitas eina pėsčiomis, todėl viešajam transportui per mėnesį išleidžia 5–10 litų.
Linksmybės Šiauliuose – kiekvienam pagal poreikius
Jeigu nežinai, kur praleisti linksmą vakarą, paklausk studentų. Jie pasakys ne tik kur ir kokia muzika groja, kokie žmonės renkasi, bet taip pat įvardys ir sumą, kurią teks sumokėti už gėrimus ar įėjimą.
Vieno vakaro kaina Šiauliuose svyruoja nuo 50 iki 100 litų. Žinoma, perkant daugiau gėrimų, sąskaita taip pat bus didesnė. Klubuose, į kuriuos tam tikromis dienomis įėjimas studentams yra nemokamas, minimalios kokteilio kainos prasideda nuo 15 litų, todėl studijuojantis jaunimas prasitaria, kad geriau vakarą pradėti su namų gamybos kokteiliais, o tik tuomet linksmybes tęsti mieste.
Tačiau išradingumo ir vaizduotės nestokojantys studentai gali pasilinksminti ir už 10 litų. Klubai – ne vienintelė vieta, kur galima smagiai praleisti laiką. Kavinės, boulingas, biliardas, ledas, teatras ar kino teatras taip pat tinka linksmybėms, o ir išlaidos mažesnės. Reda taip pat pasakoja apie galimybes pažaisti lazeriniais ar dažasvydžio šautuvais ir kitas pramogas. Kadangi mergina dirba, turėdama laisvo laiko renkasi sporto klubą, ketina pradėti šokių pamokas. Studentus, kurie negali ar nenori skirti pinigų pramogoms, Reda kviečia prisijungti prie studentų atstovybės, kur niekuomet netrūksta veiklos.
Kai nori, viskas yra įmanoma
Ne paslaptis, kad nemaža dalis studentų mokosi ir dirba tuo pačiu metu. Šios sprendimo motyvai įvairūs: vienų nepajėgia išlaikyti tėvai, kiti nori būti nepriklausomi ar turėti pinigų savoms išlaidoms, treti siekia praktinių įgūdžių ir produktyviai praleisti laiką.
Mūsų pašnekovės yra puikūs pavyzdžiai, kaip įmanoma spėti keletą dalykų tuo pačiu metu. „Pirmyn prie veiklos!“ – ragina studijuojanti, dirbanti, organizacijai „Baltai juoda“ priklausanti Rita, kurios gyvenime taip pat lieka laiko šeimai, draugams ir meilei. Dirbančios ir studijuojančios merginos pripažįsta, kad minutės jų gyvenime suskaičiuotos ir drausmingai paskirstytos. Paklausta, kaip sekasi suderinti paskaitas universitete ir darbą, Rita pasakoja, kad mokosi pagal laisvo paskaitų lankomumo grafiką, todėl problemų dėl praleistų paskaitų neturi, o darbus atsiskaito sutartu laiku.
Kita mūsų pašnekovė pasakojo, kad dėl darbo kartais negali dalyvauti paskaitose, tačiau visą informaciją ji sužino iš grupės draugų. Visgi pasitaiko situacijų, kai darbas tampa kliūtimi kokybiškai ir laiku atlikti užduotis. Tačiau studentė pritaria, kad norint studijas ir darbą galima suderinti: „Nors esu dirbanti studentė, mano mokymosi rezultatai yra vieni aukščiausių grupėje, o paskaitų lankomumas geresnis net už kai kurių nedirbančių grupiokių. Mano nuomone, reikšmingiausia yra tai, kokia tavo motyvacija ir prioritetai.“
