Pasibaigus rugsėjo 1-osios šventiniam šurmuliui šalies aukštosiose mokyklose ir studentams sugrįžus į auditorijas, naujienų portalas Balsas.lt pasidomėjo, kokie džiaugsmai ir rūpesčiai šiemet pasitiko studentus. Balsas.lt studijoje viešėjo Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Jonas Okunis ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos vadovas Arūnas Mark.
„Džiugu, kad šiemet kaip ir pernai jauni žmonės aktyviai rinkosi Lietuvos aukštąsias mokyklas. Iš visų pasirinkusių auštąsias mokyklas Lietuvoje, sėkmingai įstojo 80 proc. ir jau nuo rugsėjo 1-osios pradėjo studijas. 17,8 tūkst. studentų yra priimti į valstybės finansuojamas vietas ir 12,8 tūkst. studentų priimta į valstybės nefinansuojamas vietas“, – sakė J. Okunis.
Apie tai, kaip šių mokslo metų pradžią pasitiko studentai, A. Mark sakė: „Studentai naujus mokslo metus pasitiko su viltimi, kad studijos bus kokybiškos, atitiks jų lūkesčius. Tai ypač aktualu mokantiems už mokslą. Yra daug dalykų, kurių šiuo metu valstybėje trūksta ir dėl priėmimo rezultatų aš taip nesidžiaugčiau, nes ŠMM pateikta statistika rodo, jog apkritai šiemet niekur nestojo septyni su puse tūkstančio abiturientų, o dar septyni tūkstančiai nepasirašė studijų sutarčių, žinoma, dalis jų neturėjo pakvietimo, tad kalbėti apie objektyvų skaičių studentų, kurie išvyko į užsienį, galėsime tik spalio mėnesį“, – sakė A. Mark. Pašnekovo teigimu, užsienio aukštųjų mokyklų statistika rodo, jog šiemet lietuviai studijas Didžiojoje Britanijoje renkasi kur kas aktyviau, nei tai darė pernai.
J. Okunis patikino, jog ministerija taip pat operatyviai renka statistiką apie svetur išvykstančius lietuvaičius, be to, statistiką šiek tiek koreaguoja stojančiųjų į profesines mokyklas skaičius.
LSAS atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad problematiška išlieka paskolų suteikimo sistema, nes kai kurių specialybių kainos yra nepalyginamai didelės su šios srities specialistų gaunamais atlyginimais: „Įsivaizduokite muziką, kuris baigė studijas turėdamas 70 tūkst. skolą ir gavo darbą orkestre, kur jam mokamas maksimalus 1500 litų atlyginimas, iš kurio kas mėnesį reiks mokėti 750 litų skolos įnašus. Ar tai studijų prieinamumo gerinimas?“ – klausė A. Mark.
„Yra atvejų, kai žmonės džiaugiasi, kad gavę krepšelį gali likti Lietuvoje ir studijuoti geriausias vadybos studijas vykdančioje aukštojoje mokykloje“, – į pašnekovo argumentą atsakė J. Okunis. Ministro patarėjas taip pat patikino, kad pokyčiai socialinių stipendijų gavimo tvarkoje taip pat atnešė teigiamų rezultatų.
A. Mark priminė, jog nuo praėjusias metais priimto nutarimo, skatinamųjų stipendijų fondai auštosiose mokyklose buvo sumažinti daugiau nei per pusę. „Ar nemanote, kad toks lėšų „nukirpimas“ neskatina studentų vilčių?“
„Anaip tol nemanome, kad stipendijos, kurios didysis svyruoja nuo 40 iki 100 litų skyrimas jaunam žmogui yra skatinimas. Tai tarsi pinigų padalinimas pagal neaiškius principus. Nepamirškime, kad valstybės nefinansuojami žmonės taip pat su studijų kaina atsineša stipendijos dalį, tad klausimas ar aukštosios mokyklos tą dalį perveda į Studijų fondą?“ – klausimu į klausimą atsakė J. Okunis.
Nemažai diskusijų pastaruoju metu kelia ir aukštųjų mokyklų regioniškumo klausimas. Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai šį klausimą svarstė susitikime su Švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi. Apie tai, kaip planuojama toliau spręsti šią problemą, J. Okunis sakė: „Visos aukštosios mokyklos yra didmiesčiuose ir nereiktų galvoti, kad svarbiausias yra Vilnius, o visa kita tėra regionai. Žinoma, nemažai aukštųjų mokyklų turi savo filialus mažesniuose miestuose, bet labai keista, kai vieno miestelio studijų programa konkuruoja su centrinių rūmų studijų programa. Išlaikyti ir užtikrinti kokybę fakultete, kur nėra geros infrastruktūros, neatvyksta aukštos kvalifikacijos dėstytojai, sunku. Nemanome, kad Klaipėdos ar Šiaulių universitetai per šių metų priėmimą pasirodė prastai, į šias mokyklas stoja daug tų regionų abiturientų, tad regioniškumas yra išlaikomas.“
„Nemažos įtakos aukštųjų mokyklų regioniškumui turi ir vietos savivalda, kas tame regione jaunimui siūloma. Didelė dalis vykstančių studijuoti į Kauną ar Vilnių, tai daro iš dalies ir dėl to, kad čia apskritai yra daugiau veiklų, didesnis pasirinkimas“, – kalbėjo A. Mark. Pašnekovas taip pat užsiminė, jog beveik visos sostinės aukštosios mokyklos siūlo studentams vadybos studijų programą, bet nepaisant tokios didelės pasiūlos, pačios programos kokybė, priklausomai nuo aukštosios mokyklos, įvairuoja.
