Kaip ugdyti vaikų intelektualumą ir bendrą išprusimą? Į tokį klausimą skatina atsigręžti visai neseniai pasklidusi žinia apie Didžiojoje Britanijoje gyvenančio lietuvaičio intelektą, lenkiantį net tokių asmenybių kaip Bilas Geitsas ar Albertas Einšteinas. Kauno technologijos universiteto gimnazijos vadovas Bronislovas Burgis „Laisvajai bangai“ sakė, kad būti visapusiškai išsilavinusiems ir žingeidiems reikalinga atitinkama atmosfera, kuri Lietuvoje nėra pakankamai palanki: „Lietuvoje, deja, per 20 metų nesusikūrė sistema, kad kuo labiau žmogus išprusęs ir išsilavinęs, tuo geresnę poziciją užima gyvenime.
Dabar nei politikoje, nei valdžioje, nei versle negali to pastebėti. Išimtys yra, bet taisyklė tokia, kad apsukrūs žmonės laimi. Antrasis stabdis yra tai, kad socialiniai mokslai yra žymiai lengvesni. Tad žmogus savęs klausia, kam jam sukti galvą su matematika, fizika, chemija, jei aš galiu gauti 2-3 diplomus lengvai ir greitai. Tad jie ir pasuka mažiausio pasipriešinimo keliu. O tai yra labai blogai“.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Marytė Skakauskienė tikino, kad ugdyti vaikų intelektualumui mokykloje turi veikti sistema, atpažįstanti vaikų gabumus ir skatinanti juos skleistis: „Visos grandys turi taip veikti, kad vaikas galėtų maksimaliai atsiskleisti. Tad mes ir siekiame, kad pirmiausiai mokytojai pažintų savo vaikus, nes dažnai būna, kad vyresni gabūs mokiniai nenori būti „moksliukais“, todėl slepia gabumus. Tad mokytojui labai svarbu pažinti vaiką šiame periode. Taip pat ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme svarbu turėti atpažinimo instrumentus, kad mokytojai būtų apmokyti pastebėti vaiko gabumus – ne tik akademiniams dalykams, bet ir socialiniams, bendravimui su bendraamžiais, vyresniai ir t.t.“
Pasak specialistės, vaikų protiniams gabumams ugdyti labai svarbi yra matematika. Tačiu ją mokytojai turi paversti įdomia informacija, pritaikyti ją šių dienų aktualijoms. Todėl čia, esą, labai svarbi mokytojo asmenybė: „Vaikų loginiam mąstymui ugdyti matematika yra labai svarbi – pastebėti dėsningumus, sudėlioti struktūras, tik reika tai teisingai panaudoti. Juo galima sudominti vaiką ir atstumti jį, jei dirbama su neįdomiom metodikom, tais pačiais pratimais. Norint, kad ji vaiką ugdytų, ji turi būti subtiliai pritaikoma, kad vaikai priimtų tuos iššūkius, kuriuos šis mokslas pasiūlo. Tad intelektiniam ugdymui tai labai dėkinga sritis“.
Įvairūs turimai rodo, kad labiausiai gabūs matematikai – Kinijos moksleiviai. KTU gimnazijos vadovas B. Burgis sako, kad technologine sritimi taip pat žengti privalo ir Lietuva: „Visa Lietuva turėtų pasukti sunkaus mokslo keliu. Tai mūsų šalies galimybė, nes tokių technologijoms imlių žmonių vis mažiau. O mes tai galime panaudoti. Juk neturime ypatingų žaliavų, žemių plotų, tad galime vystyti intelekto sritį. Tai šiek tiek daroma, tačiau reikėtų dar labiau plėsti, dar gilesnes, aukštesnes technologijas įsisavinti. Ir tada mes šioje srityje būsime lyderiai pasaulyje“.
Anot direktoriaus, tiksliųjų mokslų išmanymas ypatingai susijęs su aukštu intelektu. Tačiau tai reikalauja daug mokslo ir darbo, kurio ne tik Lietuvos, o ir Europos gyventojai vis dažniau atsisako.
