Toks klausimas buvo svarstomas praeitą trečiadienį (balandžio 9 d.), susirinkus į diskusiją. Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) viceministras Rimantas Vaitkus, Lietuvos Respublikos Seimo narys Juras Požela, Teisingumo ministro patarėjas Julius Pagojus, Užsienio reikalų ministro patarėjas Darius Skusevičius, Lietuvos filosofas, NK95 judėjimo iniciatorius ir manifesto signataras Andrius Bielskis ir LSDJS aktyvistai, kuriems rūpi, kaip Lietuva gyvens rytoj. Visiems jiems svarbus Lietuvos ateities vaizdas, kuris žinoma priklausys nuo to, ką gauname iš valstybės pagal mūsų Konstituciją – nemokamo mokslo. Diskusiją pradėjome svarstydami, ar įmanoma Lietuvoje šiandien sudaryti konkretų aukštojo mokslo grafiką, norint užtikrinti studentams stabilų gyvenimą, baigus mokslus. Rimantas Vaitkus pateikė keletą skaičių, padedančių suvokti, kad šiandieninė aukštojo mokslo situacija iki geros dar turi kur augti. Pasak ŠMM viceministro, Lietuvoje kiekvienais metais baigiančiųjų studijas mažėja apie 10 % (pavyzdžiui, 2008 m. baigusiųjų skaičius buvo apie 16 000 studentų, 2013 m. planuojama, kad studijas baigs 7 774 studentai). Daryti ateities specialistų poreikio prognozes šiuo metu taip pat sudėtinga, nes joms įtakos turi besikeičiančios politinės jėgos, valdžios strategija, išoriniai ir vidiniai ekonomikos veiksniai.
Stengiantis rasti atsakymą į tai, ar Lietuvai reikalinga specialistų poreikio prognozė ir darbo vietų po studijų užtikrinimas, Juras Požela uždavė klausimą, kaip šiandieninėje Lietuvoje yra vertinamas aukštasis universitetinis mokslas ir kaip yra suprantama pati mokslo sistema? Kokio mokslo ir sistemos turėtume siekti? Ar aukštųjų universitetinių mokyklų absolventai neturėtų būti universalūs specialistai, lankstūs ir galintys prisitaikyti darbo rinkai? Galbūt Lietuvoje dar išlikęs gana tvirtas socialistinėje respublikoje buvęs supratimas, kurį pakeisti yra sunku?
Čia susidūrėme su dar viena problema – dėstytojų kvalifikacijos kėlimui kol kas nėra sukurta vieninga veikiančio konkurso sistema. Kaip pastebėjo Darius Skusevičius, dabartiniams doktorantams šiuo metu yra pakankamai sunku įsitvirtinti universitetuose ir, nors ŠMM šiuo metu siekia pradėti diegti tarpdisciplinines studijas, to nepakanka, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema taptų pavyzdine ir konkurencinga užsienio aukštosioms mokykloms. Sistema, nuo kurios priklauso, kokia Lietuvos rytdienos karta bus užauginta.
Aišku viena: aukštąjį mokslą įgyjantys studentai turėtų būti ugdomi aukšto lygio, profesionalių dėstytojų, tapti analitikais – tyrėjais. Deja, bet visuotinai siūlomas poreikio prognozės modelis pats iš savęs absoliučios naudos neduos. Reikalingas išdiskutuotas ir patvirtintas projektas, kokia švietimo sistema padės Lietuvos jaunimui tapti konkurencingam ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Tam reikalinga ir jaunų žmonių nuomonė. Viena vietų, kur galima išsakyti turimas mintis apie aukštąjį mokslą, – balandžio 18 d. 10 val. ŠMM organizuojama diskusija. Kontaktams:
