• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol kas sulaukėme labai nedaug jūsų rašinėlių. Taigi, jei suskubsite, turite puikių šansų laimėti žieminę striukę iš e-parduotuvės Audimas.lt. Darbus siuskite į [email protected]. Pradžiai pateikiame kelis atrinktus apsikvailinimus.   

Kol kas sulaukėme labai nedaug jūsų rašinėlių. Taigi, jei suskubsite, turite puikių šansų laimėti žieminę striukę iš e-parduotuvės Audimas.lt. Darbus siuskite į [email protected]. Pradžiai pateikiame kelis atrinktus apsikvailinimus.   

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Elena

Praeitą vasarą aš ir vienas jaunas, tada dar menkai man pažįstamas, vaikinas nusprendėme šiek tiek pakeliauti. Pinigėlių, žinoma, nėra, taigi iškeliavom autostopu. Maršrutas Vilnius – Tytuvėnai buvo įveiktas per gan netrumpą laiką, taigi, pasiekę kelionės finišą, nieko nelaukdami pasukome į parduotuvę – valgyti juk norisi. Pinigėlių vėl nebuvo, tad nusipirkom jogurto ir sausainių ir prisėdę artimiausiame  kelkraštyje pradėjome puotą. Žinoma, aš nebūčiau aš jei per nevėkšliškumą nebūčiau apsipylusi jogurtu savo indiško sijono, kuprinės ir palaidinės. Puiku, Elena, galvoju, dabar tai jau tikrai puikų įspūdį paliksi.

REKLAMA

Pradėjau plautis tą greit karštyje stingstančią masę nuo savęs mineraliniu vandeniu ir netyčia juo gerokai aplaisčiau savo mobilųjį, kuris, žinoma, išsijungė. Žodžiu, vėl susimoviau. Ačiū naujam pažįstamam, kad jis ėmėsi jį ardyti ir valyti, o aš tuo metu toliau brukau savo sijoną. Kai jis atrodė jau beveik švarus, pasižiūrėjau į savo rankas... Jos net švietė raudoniu, nes natūralūs indiški sijono dažai jas puikiai nuspalvino.

REKLAMA
REKLAMA

Mano kompanjonas įdėmiai mane nužvelgė ir pakomentavo:

- Na, žinai, visur baltos dėmės, tavo rankos net „bordinės“, įdomu, ką galima pagalvoti...

Jaučiausi kaip niekad apsikvailinus prieš naują pažįstamą, o kažkada dar tikėjausi jam palikti gerą įspūdį...

Neringa

Būdama žemesniųjų klasių mokinukė, mėgau susirašinėti su bendraamžiais iš kitų miestų. Prieš kelias dešimtis metų tai buvo populiaru. Kai kurie susirašinėjimai greit nutrūkdavo, bet su mergaite iš Klaipėdos susirašinėjau  ilgai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Abi laiškuose rašydavom įvairiausius dalykus. Aš neturėjau nei brolio, nei sesers, todėl labai pavydėjau vaikams, kurie juos turėjo. Kai mano susirašinėjimo draugė Auksė pirmuose laiškuose parašė apie savo vyresnįjį brolį, apie tai, kaip jie namuose kariauja, pešasi, bet kartu žiūri filmus, kaip brolis ją apgina kieme nuo mušeikų berniukų, aš vos "nesprogau iš pavydo".

REKLAMA

Atrašydama laišką pasigyriau, kad turiu metais jaunesnę sesutę, su kuria labai gerai sutariu. Kiekviename laiške įsijautusi pasakojau, kaip mes su sese karpome drabužėlius popierinėms lėlėms, kaip keičiamės bateliais ir drabužėliais. Žodžiu, vaizduotei nebuvo galo ir pati labai smagiai jaučiausi. Kai vieną kartą draugė paklausė, ar mano sesuo nenorėtų susirašinėti su jos geriausia drauge, mielai sutikau ir išgalvotos sesers vardu rašiau laiškus tai draugei, keisdama rašyseną. Taip pat nepamiršdavau pasigirti, kaip nuostabu turėti seserį.

REKLAMA

Labai apsidžiaugiau, kai po pusmečio susirašinėjimo draugė pasakė, kad ji su mama važiuos į mano gimtąjį miestą ir mudvi galime susitikti. Susitarėme, kad jas pasitiksiu geležinkelio stotyje. Tėtis mane nuvežė į stotį ir laukėme greitojo traukinio iš Klaipėdos.

Kai Auksė su mama išlipo, ją pažinau iš atsiųstos nuotraukos, todėl tuoj pat priėjau, apsikabinome. Ėmėme kalbėtis, mūsų tėvai pasisveikino. Greit draugė iš rankinės ištraukė nediduką maišiuką ir padavė man sakydama, kad čia suvenyras tavo sesei nuo mano draugės, su kuria ji susirašinėja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tą akimirką mielai būčiau ten nebuvusi ir nemačiusi susirašinėjimo draugės, jos mamos ir mano tėčio veidų. O dar ta minutė, kai turėjau visų akivaizdoje pripažinti, kad jokios sesers neturiu...O juk buvau tikra, kad tos mergaitės toli, mus skiria daugiau negu 100 km ir melas neišaiškės.

REKLAMA

Regina

Buvau paauglė. Man, beskubančiai į mokyklą, mama įdavė trilitrinį stiklainį pieno ir liepė užnešti tetai. Septynis vaikus auginančiai šeimai tai nemenka parama. Užnešiau aš tą pieną, o teta, nors ankstyvas rytas, iš krosnies jau traukia didžiulį mielinį pyragą. Rūpestingai atpjovė man milžinišką riekę ir duoda niekur neįvyniotą:

REKLAMA

- Imk, eidama suvalgysi.

Aš taip nenorėjau to pyrago, bet teta  įbruko į rankas ir viskas.

Einu keliu su  tuo pyrago gabalu. Žiūriu, varnų pulkelis pakėlėj . Šlumš - numečiau joms tą pyragą  ir žygiuoju patenkinta.

Popiet grįžau namo, o tėvukas, toks liūdnas, man sako:

- Vaikeli, vaikeli, pas juos  kiekvienas kąsnis suskaičiotas, o tu ką padarėi?

Niekada savęs neteisinau dėl to poelgio. Tai buvo didžiausias apsikvailinimas mano gyvenime.

O įskundė mane tetėnas, traktoriumi  važiavęs man iš paskos ir pamatęs numestą šalikelėj didelę pyrago riekę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų