Artėjant šventėms dažnai apima nostalgija. Atrodo, jog lempučių ir blizgučių žibėjime pasiklysta tavasis „aš“. Prieš šventes paprastai imame labiau stebėti aplinkinius, nepažįstamuosius ir kažkodėl jie atrodo daug laimingesni, nei mes esame. Taip jautiesi ne tu vienas. Studentai sutiko pasidalinti mintimis apie: Kalėdas, ką mano apie šią šventę, kokios turėtų būti tobulos Kalėdos, ar jiems labiau patinka dovanas dovanoti ar patiems jas gauti ir išdavė paslaptį, kaip studentui pasveikinti artimuosius neišleidžiant daug pinigų?
Aistis Marčiauskas. Trečio kurso studentas, informacinės technologijos, VU
Man patinka Kalėdos, tačiau jos pasidarė labai komercinės, pradedama švęsti per anksti.
Tikros Kalėdos turėtų būti su šeima, ne tik kad su šeima, bet ir su giminėmis. Neįmanoma be sniego, vakarienė prie žvakių šviesos, daug maisto ir bandelių su aguonom. Be eglutės taip pat neįmanoma. Ir labai faina pagauti vieną snaigę ir pamatyti iš arti, kaip ji atrodo.(juokiasi – aut. past)
Kalbant apie dovanas manau, kad kiekvienam žmogui labiau patinka dovanoti. (susimąsto – aut. past.)
Artimuosius sveikinant svarbu sukurti, sugalvoti ką nors pačiam, kad ir atvirutę. Jeigu tą atvirutę gerai parašai, ji gali būti geresnė negu materiali dovana.
Donata Rukaitė. Pirmo kurso studentė, informologija, VU
Man patinka Kalėdos. Mano nuomone, tai yra pati šilčiausia metų šventė, nors kartais už lango siaučia pūgos ir baisu iškišti nosį į lauką.
Tobulos Kalėdos – kai prisninga tiek, kad neįmanoma niekur išvažiuoti su mašinom. Kai atsikeli dvyliktą valandą, su pižama bėgioji po namus, namai šviečia nuo spalvotų eglutės lempučių ir visa šeima džiaugiasi buvimu kartu. Ir daugiau nieko nereikia.
Man patinka dovanas dovanoti, tačiau miela dovanėlė man taip pat be galo pradžiugina širdį.
Artimuosius pasveikinant galima bendrabučio sąlygomis iškepti du kilogramus imbierinių sausainių ir dar šiltus parvežti namo, taip tėvams, įrodant, kad vis dėlto moki gaminti, o jeigu rimtai, tiesiog pavaišinti sausainiais ir pasakyti, kad juos gaminai iš visos širdies ir tada apakabinti visus ir išbučiuoti, ir viskas.
Tomas Kasnauskaskas. Pirmo kuros studentas, informacinės technologijos, VU
Man patinka Kalėdos, bet man nepatinka, kaip žmonės į jas žiūri. Jos tampa materialia švente.
Tobula šventė turėtų atrodyti šitaip: svarbu atsikelti kai jau tamsu, nusileisti laiptais žemyn arba nučiuožti turėklu žemyn. Tada surasti mamą, iškepusią kažką skanaus, išgerti arbatos, su visa šeima paplepėti. Tada išeiti į lauką, susitikus draugus juos pasveikinti, apsikabinti, išsitempi į lauką per šaltį, išsimaudyti sniege, sušalti lauke ir visiem vėl kartu gerti arbatą. Po dvylikos valandų kelionės grįžti į šiltus namus ir susisukti į pledą.
Nemėgstu gauti dovanų, nes jaučiuosi kaltas, ypač tada, kai pats nieko nepadovanoju, jaučiuosi nevertas jų.
Artimuosius pasveikinant reikia tiesiog prisiminti juos, ateiti netikėtai, apkabinti.
Donatas Kriščiūnas. Pirmo kurso studentas, kultūros istorija ir antropologija, VU
Kalėdos man patinka. Ši švente man asocijuojais su šiluma, su šeima, darna, sukelia gerus jausmus, noris daryti gerus darbus.
Tobulos Kalėdos – tai, visų pirma, labai daug sniego. Nėra elektros, sėdi šiltuose namuose visa šeima bendrauja, dalinasi įspūdžiais ir tiesiog ką nors bendrai gamina – kalėdinius pietus.
Kai dovanoji dovaną, visada yra toks geras jausmas, kai dvejoji, ar ta dovana patiks. Gerumas aplanko, jeigu patinka dovana, bet aišku ir pačiam gauti yra labai gera. Neteikiu reikšmės, kokia yra dovana, svarbu, kad išvis gauni ją.
Kalbant apie artimuosius yra tikrai nesmagu, kai tėvai duoda tau pinigų, kad tu jiems nupirktum dovanas. Aš teikiu pirmenybę, kad ir valgomiem dalykams, kuriuos padovanoji, suvalgai ir viskas, bent taip juos nustebini, nes įvairūs suvenyrai užima vietą namuose ir yra praktiškai nereikalingi. Tobuliausiai įsivaizduoju, kai nuperki ar pagamini tortą visai šeimai, ir visi tampa laimingi.
Aušra Šiaulytė
