A-dirba todel, kad valgyt nori.
B-studijoms tikrai ne i nauda
C-nenoriu izeisti, bet girdejau, kad nelabai kaip sekasi tos ekonomikos mokyti...

Kaip mes galime sukurti geresnes darbo vietas Lietuvoje? Ar gali valstybė pakeisti universitetų gyvenimą?
Gali. Užtenka tik neduoti valstybės pinigų universitetams, kurie neatitinka valstybės reikalavimams. Juk valstybė gali tvarkyti valstybės pinigus, kaip valstybei patinka, ar ne?

Kokie reikalavimai tiktų? Galima pasimokyti iš to, kas siūloma kapitalizmo tvirtovėje JAV. Universitetai turi priimti ne mažiau, kaip17 procentų abiturientų iš vargingų ir vidutiniokų šeimų. Po šešerių metų studijų bakalauro laipsnį turi gauti ne mažiau, negu 15 procentų studentų. Trejų metų po baigimo bėgyje turi nesugebėti atiduoti skolas už studijas ne daugiau, negu 28 procentai baigusiųjų. Šie reikalavimai yra pastoviai didinami, kad blogiausi universitetai pasitemptų, taptų dar geresniais [1].

Kas bus, jei mes jokių reikalavimų nekelsime ir toliau degraduosime? Mus patvarkys internetinė universiteto studijų revoliucija. Kuo tas baigsis? Jei spėlioti iš to, kas atsitiko su spauda per paskutinius dešimt-dvidešimt metų, tai bus liūdna. Universitetų pajamos sumažės daugiau, negu iki pusės, darbo jėga universitetuose sumažės 30-čia procentų ir daugiau. Net 700 universitetų užsidarys. Turint omeny, kad mūsiškiai universitetai pagal kokybę yra kažkur blogesnių, negu tūkstantis pasaulio universitetų zonoje, naujienos skamba grėsmingai.

Juk aukštasis išsilavinimas tampa pasauline rinka. Massachusettso technologijos universitetas atrado reto talento Mongolijos jaunuolį Battushigą Myanganbayarą (ar dar nenusilaužėte liežuvį?) internetinių kursų metu. Jei mūsų valstybė nori išsaugoti Lietuvoje lietuvišką Battushigą Myanganbayarą (atleiskite, negaliu susilaikyti nepaminėjęs), reikia pradėti veržti varžtus kiek galimai anksčiau [2].