Bernardas Šaknys
Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko konferencija „XXI amžiaus iššūkiai mokyklai, šeimai, visuomenei“. Viena iš šios konferencijos rengėjų Romualda Hofertienė, Kovo 11-osios Akto signatarė, politikė, mokytoja, sakė: „Norėjome atkreipti mokytojų, tėvų dėmesį į svarbiausius šio amžiaus iššūkius, kuriuos būtina priimti atsakingai ir tinkamai pasiruošus.“
Išsamiai ir visapusiškai Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų biuro vedėjo pavaduotoja dr. Rita Dukynaitė apibūdino Lietuvos moksleivių raštingumą. Ji apžvelgė tarptautinius tyrimus šiuo klausimu. Jų rezultatai nepalankūs mūsų valstybei. Lietuvos mokinių rezultatai visose tyrinėtose srityse prastesni už 65 tirtų valstybių vidurkių. Atsiliekame nuo kaimynų latvių, estų, netgi lenkų... Pagal matematinio raštingumo rezultatus Lietuvos jaunuoliai atsidūrė 37 vietoje. Gamtamokslinis raštingumas irgi nėra patenkinamas (30 vieta), kaip ir skaitymo gebėjimai (39vieta).
Dr. R.Dukynaitės nuomone, neišugdyti Lietuvos moksleivių gebėjimai kūrybiškai naudotis įgytomis žiniomis, jie nemoka analizuoti ir prognozuoti reiškinių, priimti įrodymais pagrįstų sprendimų. Mokslininkė neanalizavo kitos temos, kuri ne kartą gvildenta „Valstiečių laikraštyje“ ir ypač jo priede švietimui „Tėviškės šviesa“. Mano nuomone, tai – kur kas svarbesnis rodiklis. Juk iš mokyklos išleidžiami mokiniai dažnai būna beraščiai, nemokantys kalbos, nesugebantys skaityti, reikšti minčių. Besikeičiantys švietimo ir mokslo ministrai mokyklose palieka dilgėlynus. Visais požiūriais. Rūpi krepšeliai, o išsimokslinimas, inteligencija paskęsta nesibaigiančių reformų pelkėje.
Konferencijoje išgirdome Lietuvos moksleivių parlamento atstovės, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos dvyliktokės Gabijos Gaučytės pranešimą „Lietuvos švietimo sistema mokinio akimis“. Pasidžiaugusi šviesesniais pokyčiais mokyklų gyvenime, ji stebėjosi, kad daugiausia dėmesio skiriama egzaminų pertvarkymams, nereikšmingiems dalykams, o pamirštama mokinio asmenybė, jo branda, gebėjimai savarankiškai kurti gyvenimą, valstybę, šeimą. Nėra rimtos ir patvarios dvasinių vertybių ugdymo visumos, nepabrėžiama tikroji darbo, naudingumo bei atsakomybės tautai, valstybei reikšmė. Pasak G.Gaučytės, namą reikia pradėti statyti ne nuo stogo, o nuo pamatų. Mokinių mokymo ir ugdymo pradžia – ikimokyklinis ir pradinis mokymas.
Įdomius pranešimus konferencijoje skaitė ir kiti dalyviai, tėvai. Svarbų pranešimą skaitė prof. „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva. Jis svarstė daugelį svarbių neatidėliotinų mokymo Pietryčių Lietuvoje klausimų. Konferencijos dalyviai vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl švietimo tobulinimo ir pakvietė mokytojus, mokinius, jų tėvus prisidėti prie mokinių rengimo tobulinimo
