“Negaliu susirasti geresnio darbo, nes nemoku anglų kalbos”, “Negaliu studijuoti, bijau, kad nesuprasiu, ką man sako dėstytojai”, “Gal galėtum paskambinti už mane į banką – nesuprantu, ką man sako ir ko jie nori iš manęs” – kiek sykių esame girdėję ar ištarę šį pasiteisinimą? Panašu, kad jų naudojimui ateina galas: JK vyriausybė žada skirti milijonus, kad kiekvienas galėtų mokytis ar tobulinti anglų kalbą. Apžvelgdamas praėjusius metus Eric Pickles, bendruomenės sekretorius, atskleidžia vyriausybės planus ir požiūrį į mus, atvykėlius.
,,Pagerbėme jos didenybės valdymo šešiasdešimtmetį.
Apšildėme Didžiosios Britanijos komandą.
Susirinkome atšvęsti savo sėkmės, nepaisant tikėjimo, odos spalvos ar klasės.
Būdami viena tauta, išplėšėme savo vėliavą iš “English Defence League” (gatvės protestantų judėjimas, prieštaraujantis islamizmo plitimui, islamo ekstremizmui Jungtinėje Karalystėje ir t.t – aut. past.) fanatikų, besišaipančių nuošalyje.
Taip, 2012 metais Britanija buvo vieninga kaip niekad.
Bet mūsų apmaudas EDL ekstremistams kilo ne tik dėl jų pikto, smulkmeniško požiūrio į pasaulį – tylus, didelis triukšmas prieš juos mažus. Apmaudas kilo dėl to, kad jie apkraustė mūsų kišenes.
Praeitais metais Lutone vykusios EDL demonstracijos sunkiai dirbantiems mokesčių mokėtojams kainavo £2.4 milijono.
Pinigai, skirti policijos darbui ar nusikaltimų sprendimui, išgaravo.
Kokia beprasmybė.
O mano senajam Bradfordui £650,000 kainavo sutramdyti 1,000 protestuotojų.
Nežinau kaip jums, bet man, £650 skirti vienam protestuotojui, neatrodo naudingai panaudoti pinigai.
Ir vis dėlto pinigai policijai – tik dalis istorijos. O kur dar tūkstančiai bekuriančiųjų savo verslus, sumanių parduotuvių savininkų, atkaklių taksi firmų, kurie taip pat sumokėjo savo kainą.
EDL smogė Britanijai žemiau juostos. Šiuo metu mes didžiuojamės, kad žmonės laisvai gali reikšti savo pažiūras. Bet, šiuo griežtos ekonomikos laikotarpiu, mes negalime leisti mėtyti pinigų į balą.
Mes negalime sau leisti neapykantą jaučiančios bendruomenės.
Mes nestovėsime rankų sudėję ir nestebėsime sustingusios bendruomenės, namų, apkartintų konfliktų ir priešiškumo.
Britanijoje kiekvienas gali vaikščioti gatvėmis nebijodamas.
Užsukti į vietinę vaistinę ar nusipirkti laikraščių nesidairant per petį ir beieškant EDL.
Laimei, ekstremistams buvo parodyta raudona kortelė.
Jie yra iškritimo zonoje, o Britanija laikosi aukštai virš jų.
