Vis dažniau jauni specialistai stengiasi išvykti semtis profesinės praktikos ir žinių ne tik į Europos šalis, bet vis aktyviau domimasi stažuočių galimybėmis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šioje srityje dirbančių visuomeninių organizacijų nėrą daug, tad šalies universitetų absolventai dėl tokių stažuočių galimybių kreipiasi į Baltijos-Amerikos laisvės fondą (BAFF).
Fondo direktorių taryba birželio mėn. 11–15 dienomis lankysis Baltijos šalyse. Apsilankymo tikslas – pagerbti pirmuosius BAFF stipendijų programos diplomantus bei pradėti Alumnų draugijos veiklą. Vizito metu direktorių taryba susitiks su visų trijų Baltijos šalių vyriausybių ir mokslo atstovais.
Švietimo programų ryšiai tarp Lietuvos ir JAV tampa vis glaudesni, bet kol kas sąlyginai nedaug studentų išvyksta į JAV. Į klausimą, kokios šio bendradarbiavimo perspektyvos, fondo prezidentė Danguolė Altman kalbėjo: „Programos dalyvių skaičius per dvejus matus pasiekė 80. Jei per metus studijoms ar stažuotėms galime išleisti apie 40 žmonių, tai po penkerių metų šis skaičius bus neabejotinai didesnis. Kandidatai, kurie ryžtasi dalyvauti programoje, yra puikiai pasirengę, jų žinių lygis tikrai aukštas, bet kol kas dar per mažai žinoma apie pačią programą.“ Pašnekovės teigimu, kuo daugiau jaunų žmonių bus baigę minėtą programą ir savo patirtimi bei žiniomis dalysis Lietuvoje, tuo labiau ši programa populiarės.
Po stažuotės – dveji metai Lietuvoje
„Mūsų programos reikalavimas – po stažuotės žmogus bent dvejiems metams turi sugrįžti į Lietuvą, padirbėti savo šalyje, kad savo patirtimi galėtų dalytis su kolegomis. Tikime, kad dvejų metų laikotarpis – pakankamas laikas gerai karjeros pradžiai Lietuvoje, vilioti jaunus gabius žmones į Vakarus nėra mūsų tikslas“, – kalbėjo D. Altman.
JAV ir Europos švietimo tradicijos turi nemažai skirtumų. Komentuodama, su kokias iššūkiais susiduria jauni specialistai ir patyrę mokslininkai, nuvykę į stažuotes už Atlanto, D. Altman sakė: „Iki pat 1990-ųjų Baltijos šalių ir JAV ryšiai buvo labai artimi dėl tam tikrų istorinių aplinkybių. Amerika sovietmečiu kiek galėdama palaikė Baltijos šalis. Lietuvai tapus ES nare, šie santykiai truputį pasikeitė, nes daugiau studentų ir akademikų ėmė žvalgytis į Europos šalis. Tai suprantame, bet istorinių santykių kontekste turime galvoti apie naujas bendradarbiavimo galimybes.“
Naudinga abipusė patirtis
Pašnekovės teigimu, JAV tiek verslo, tiek kultūrinė aplinka skiriasi nuo mums įprastos, tačiau tai nereiškia, kad ji geresnė ar blogesnė, tiesiog kitokia. „Turime kalbėti apie abipusę patirtį ir pats žmogus turi pasirinkti, kur jis turi didesnes galimybes.“
Apie tai, kuo stažuotės JAV prisideda prie jaunų specialistų karjeros sėkmės, D. Altman sakė: „Lietuvoje akademinis lygis aukštas, bet daugiau dėmesio skiriama teorijai, o JAV galima galima įgyti daugiau praktiškai panaudojamų žinių. Tai būdinga visoms studijų sritims. Šiuo metu JAV stažuojasi jauni specialistai iš Lietuvos, kurie mokosi koncertinės veiklos vadybos, ir žinios, kurias gaus tie žmonės, bus kur kas platesnio spektro nei reiktų sąlyginai mažai Lietuvos rinkai.“
Moters teigimu, iš Lietuvos į Ameriką vyko stažuotis ir būsimieji logistikos specialistai: „Jei Lietuva turi ambicijų tapti logistikos centru Pabaltijo regione ir sėkmingai tarpininkaus gabenant krovinius į Rusiją, tad iš tokios didelės šalies kaip Amerika galima daug ko pasimokyti ir pritaikyti kuriant šios srities infrastruktūrą Lietuvoje“
Lietuvai – 21 stipendija
2010 metais įsteigtas BAFF organizavo 77 stipendininkų iš Baltijos šalių (21 iš Estijos, 34 iš Latvijos ir 21 iš Lietuvos) stažuotes Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kartu su pirmaisiais stažuočių dalyviais birželio 11 d. į Vilnių atvyko ir BAFF direktorių taryba.
BAFF pirmininkas p. Kim Davis džiaugiasi, jog tiek daug BAFF programos dalyvių iš Baltijos šalių jau turėjo galimybę įgyti mokslinės ir profesinės patirties JAV . Vykdydamas žmogiškojo kapitalo plėtros programas mokslo ir mainų srityje Jungtinėse Amerikos Valstijose, Baltijos-Amerikos Laisvės fondas prisideda prie ryšių su JAV stiprinimo ir yra ilgalaikė investicija į į Baltijos šalių ateitį.
BAFF buvo įkurtas iš maždaug 35 milijonų JAV dolerių labdaros aukų, surinktų Baltijos-Amerikos Verslo fondui, kuris buvo įsteigtas 1994 metais pagal JAV paramos Rytų Europos demokratijos plėtrai aktą. BAFF misija – rengti stažuočių ir studijų mainų „viskas įskaičiuota" programas, padengiančias visas jų dalyvių išlaidas.
Fondo stažuočių ir studijų programose gali dalyvauti Estijos, Latvijos bei Lietuvos piliečiai. Programų absolventams atsiveria galimybės tapti pilietinių organizacijų, mokslo sričių bei Baltijos šalių verslo lyderiais. Studentų ir mokslininkų dalyvavimas šioje programoje turi ilgalaikį teigiamą poveikį ir programų dalyviams, ir jų šaliai – programų dalyviai įsipareigoja iškart po stažuotės ar mokymų sugrįžti į savo šalį mažiausiai dvejiems metams.
Šiandien BAFF stipendijų laimėtojai gali dalyvauti šiose fondo programose: Profesinės stažuotės programoje universiteto studentams ir neseniai baigusiems studijas diplomantams; Diplomantų stipendijų programoje aspirantams; Mokslinių tyrimų programoje profesoriams bei mokslo darbuotojams.
