Vis daugiau tėvų bėga nuo pareigos mokėti alimentus, todėl teismuose vienas po kito skelbiami teismo verdiktai nemokiems alimentininkams, o Vaikų išlaikymo fonde – prašymų dėl išmokų antplūdis.
Vengiama išlaikyti savo vaikus
Šiuo metu išlaikymą (tai yra, valstybės išmokas vaikams, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš vaiko tėvo ar tėvų, o antstoliams nepavyko skolos išieškoti) iš Vaikų išlaikymo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauna daugiau kaip 21 tūkstantis šalyje gyvenančių vaikų. Pasak fondo direktorės Jūratės Šalaševičienės, per mėnesį vidutiniškai čia išmokama 3,6 milijono litų.
Vien per šių metų pirmąjį ketvirtį į Vaikų išlaikymo fondo administraciją atkeliavo 1 990 prašymų išmokai gauti – 13 procentų daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
O per penkis šių metų mėnesius Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo 24 ikiteisminius tyrimus dėl vengimo išlaikyti vaiką.
Vien pirmadienį policija pradėjo net du ikiteisminius tyrimus pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos kreipimusis, nes 31-erių metų Kairių miestelio gyventojas E. J. septynmečiui ir dešimtmečiui sūnums skolingas daugiau kaip 12 tūkstančių litų alimentų, beveik aštuonis tūkstančius už šešiolikmečio sūnaus išlaikymą nesumokėjo ir 47-erių metų kuršėniškis A. B.
Šiais metais Šiaulių teismai tėvams paskelbė ne vieną verdiktą už vengimą išlaikyti savo atžalas.
Teisme vyras purtėsi tėvystės
Neseniai vienoje baudžiamojoje byloje buvo nuteisti abu tėvai, bėgę nuo pareigos mokėti išlaikymą vaikų namuose gyvenančiam vienuolikmečiui sūnui. Jam iš abiejų tėvų buvo priteista po 125 litus alimentų kas mėnesį.
Motinos skola savo sūnui per penkerius metus pasiekė daugiau kaip 9 tūkstančius litų (ji išmokėjo tik 438 litus), o per šešerius metus tėvas savo vaikui liko skolingas daugiau kaip 10 tūkstančių litų.
Tėvas teisme net ėmė teigti nesąs biologinis tėvas savo sūnui, tad esą dėl to jaučiasi nusikaltimo nepadaręs.
Ne ką geriau teisme pasirodė ir berniuko motina, kuri pripažino vaiko nelankiusi ir jį atpažįstanti tik nuotraukose. „Išlaikymo sūnui nemokėjo, kadangi neturėjo gerų gyvenimo sąlygų“, - taip baudžiamojoje byloje įvardijamas kaltinamosios pasiteisinimas.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Šiaulių miesto apylinkės teismas abu kaltinamuosius pripažino kaltais vengus išlaikyti sūnų ir skyrė jiems vienodas bausmes – po 30 parų arešto.
Vietoj alimentų – viešieji darbai
Dar vienam nepareigingam tėvui už daugiau kaip 14 tūkstančių litų skolą savo dviem vaikams buvo skirti keturi mėnesiai viešųjų darbų.
Teisiamas vyras teisinosi alimentų nemokėjęs dėl to, kad į darbovietę buvo priimtas tik bandomajam laikotarpiui, nors baudžiamojoje byloje įvardyta, jog per skolos laiką jis uždirbo daugiau kaip 30 tūkstančių litų.
Kitas šiaulietis maždaug pusketvirtų metų vengė išlaikyti – mokėti po 300 litų kas mėnesį – savo sūnų, kuriam šiais metais jau sukanka aštuoniolika metų, nors vaikinuko motina į teismą dėl alimentų kreipėsi dar gyvendama santuokoje su nepareigingu vyru.
Bylai atsidūrus Šiaulių miesto apylinkės teisme, skola atžalai siekė beveik 15 tūkstančių litų, o tėvas skolininkas teisme demonstravo savo išrankumą ieškant darbo: „Neteikė išlaikymo, nes neturėjo pajamų: savo noru išėjo iš darbo, nes tikėjosi susirasti kitą darbą. Darbo biržoje neužsiregistravo. Tą padarė tik 2009 metais. Iki tol darbo biržoje nesiregistravo, nes nesitikėjo, kad jam bus pasiūlytas tinkamas darbas. Darbo ieškojo pats, siųsdavo savo CV į įvairias įmones, bet pasiūlymų dėl darbo negavo. Dokumentų, patvirtinančių darbo paiešką, neturi“. Tėvas apskritai neigė savo aplaidumą – pasakojo sūnų rėmęs daržovėmis bei maisto produktais, o kitais daiktais savo atžalos teisinosi nerėmęs dėl to, jog pats buvo išlaikomas tėvų.
„Sūnumi daugiau visiškai nesirūpino, nesveikindavo nei su šv. Kalėdomis, nei su gimimo diena. Yra sūnui atnešęs kamuolį ir vieną saldainių dėžutę“ - apie savo vaiko tėvą atsiliepė moteris.
Šiaulių miesto apylinkės teismas skolininką pripažino kaltu dėl vengimo išlaikyti vaiką ir jo laisvę apribojo 11 mėnesių. Per šį bausmės laikotarpį vyras įpareigotas nakvoti namuose, toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Skolininkų svetur – užsienio antstoliai
Teisinės priemonės šiuo metu leidžia skolas už neišmokėtus alimentus išieškoti ir iš užsienyje gyvenančių skolininkų. Tokiais atvejais reikia kreiptis į tos šalies antstolius.
„Išieškotojai turi galimybę kreiptis į teismą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo skolų išieškojimui iš užsienyje gyvenančių skolininkų, kurie teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi neteikia lėšų vaikui išlaikyti. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Kai skolininkas gyvena užsienyje ir nedirba bei neturi turto Lietuvoje, teismo sprendimas vykdomas pagal tos valstybės nacionalinę teisę, tos valstybės antstoliai skolą turėtų išieškoti pagal toje valstybėje galiojančias taisykles“, - teigia Vaikų išlaikymo fondo direktorė J. Šalaševičienė.
Skolininkų atsakomybė
Prieš ketverius metus įsigaliojus Vaikų išlaikymo fondo įstatymui, valstybė perėmė skolininko pareigą išlaikyti vaikus. Nuo to alimentininko pareiga išlaikyti savo vaikus nedingo – tėvams, netinkamai vykdantiems savo pareigas, teks ne tik grąžinti valstybei jos išmokėtas išmokas, bet ir sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas.
Vaikų išlaikymo fondo administracija nuo 2010-ųjų turi teisę inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl skolininkų baudžiamosios atsakomybės. Praėjusiais metais policijai pateikta 800 tokių prašymų.
Išlaikyti vaikus – civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, tačiau jei žmogus tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo, jis atsako baudžiamąja tvarka.
Baudžiamajame kodekse už vengimą išlaikyti vaiką numatomi viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Asta VOLKOVAITĖ
