Ar studentams įdomu ir patrauklu studijuoti paskaitose, priklauso ne tik nuo dėstytojų, dėstomo dalyko, žinių perteikimo metodų, pačių studentų pastangų, tačiau daug ką lemia ir studijų erdvė. Lapkričio 2 dieną Kauno kolegijoje duris atvėrė nauja auditorija, kurioje pritaikyti netradiciniai erdvės išdėstymo ir aprūpinimo technine įranga sprendimai, skatinantys studentus aktyviau įsitraukti į mokymosi procesą ir sudarantys galimybę lavinti komandinio darbo įgūdžius.
Dar dažais kvepiančioje naujoje erdvėje, kurioje įdiegtas bevielis internetas, dabar išdėstytos dvidešimt keturios darbo vietos, ant apvalių stalelių sugrupuotos po šešias vietas. Visos darbo vietos aprūpintos moderniais stacionariais kompiuteriais, vadinamaisiais „All-in-One“. Šių rinkos naujove vadinamų kompiuterių sisteminiai blokai įmontuoti į monitorius, taigi ant stalų nebėra netvarkingos laidų raizgalynės, nauji kompiuteriai taupesni energijos prasme. Netolimoje ateityje prie kiekvieno darbo stalo dar bus įtaisytos papildomos interaktyvios lentos, kuriose grupelėmis dirbantys studentai galės pristatyti darbo rezultatus.
„Stengiamės dirbti moderniau, bandome taikyti pasiteisinusią pedagoginę praktiką ir mažiau vadovautis nusistovėjusia samprata, kad paskaitos turi vykti tik amfiteatro tipo auditorijose, kur neretai studentai sėdi, nuobodžiauja ir pasyviai klausosi dėstytojo kalbos,“ – teigia auditorijos įkūrimą inicijavęs Paulius Baltrušaitis, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai.
Pasak P. Baltrušaičio, netradicinius erdvės išdėstymo sprendimus pirmieji pradėjo naudoti Jungtinių Amerikos Valstijų universitetai. Buvo pastebėta, kad studentai sunkiau „įkanda“ tiksliuosius mokslus, nuobodžiauja paskaitose, o atskirai dėstomos teorinės paskaitos ir tik po to laboratorijose atliekami praktiniai darbai neduoda pažangių rezultatų.
Pabandžius auditorijas įrengti vadovaujantis kitokiais principais, o teoriją ir praktiką dėstyti kartu, paaiškėjo, kad tiksliųjų mokslų mokymasis grupelėmis prie apvaliųjų stalų palengvina studijų procesą. Dėstytojas gali trumpai supažindinti su teorija, pademonstruoti pavyzdžius, o studentai – iškart kibti į praktinį darbą. Gavę grupei skirtą užduotį studentai, turėdami galimybę komunikuoti tarpusavyje, ją gali atlikti be jokių nepatogumų. Tyrimų rezultatai parodė, kad tokį auditorijų išdėstymą itin vertina silpnosios lyties atstovės.
Anot Kauno kolegijos pavaduotojo plėtrai, pedagogine prasme sumanymas nėra naujas, tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų auditorijose dažnai nebūna tinkamų priemonių ir sąlygų lengvai keisti erdvę pagal esamus poreikius, ypač jei paskaitose dalyvauja didesnis skaičius studentų. Dabar grupiniams darbams pritaikyta auditorija palengvins tiek studentų, tiek ir dėstytojų kasdienybę.
Kaip teigia P. Baltrušaitis, Kauno kolegijoje ketinama panašiais principais vadovautis ir įrengiant naujai suplanuoto pastato auditorijas. 2012 metais Kauno Pramonės prospekte iškilsiančiame daugiafunkciniame pastate, kurio projektas siekia 11 mln. litų, numatyta įrengti keliolika tokio tipo auditorijų.
