Kurią specialybę pasirinkti abiturientams? Ar ji dar bus paklausi baigus mokslus? O gal studijas atidėti?
Daro mokslų pertrauką
Būsimi studentai šiemet laikosi tradicijų ir drastiškai nekeičia stojimo į aukštąsias mokyklas įpročių. Pirmauja socialinių mokslų krepšelio specialybės. Tam tikrus pokyčius rodo tik vienas dalykas – vis daugiau jaunų žmonių nusprendžia nestoti į aukštąsias mokyklas ir padaryti pertrauką, kurią galėtų išnaudoti poilsiui, darbui arba apmąstymams, ko iš tikrųjų nori iš gyvenimo.
Apie aukštojo mokslo padėtį ir įvairių specialybių perspektyvas „Balsas.lt savaitė“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto (VU) akademinių reikalų prorektoriumi Kęstučiu Dubniku.
– Kokios specialybės yra paklausiausios tarp būsimų studentų?
– Iš esmės tendencijos lieka tokios pat kaip pernai. Dominuoja socialiniai mokslai. Susidomėjimas jais šiais metais sumažėjo labai nežymiai. Net 46 proc. paraiškų yra paminėta bent viena specialybė iš socialinių mokslų kraičio. Tai neturėtų stebinti, nes socialinių mokslų atstovai yra itin lankstūs darbo rinkai.
Reikėtų paminėti biomedicinos mokslus. Į populiariausių specialybių sąrašą šis dalykas pateko prieš keletą metų, bet kasmet pastebimas vis didesnis susidomėjimas šia sritimi. Itin patraukli tapo medicina. Greičiausiai dėl to, kad viltys siejamos su prestižiniu darbu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Medicinos mokslus paraiškose nurodo apie 20 proc. visų stojančiųjų. Konkrečiai VU šis procentas siekia 26 proc.
Reikia pabrėžti, kad paraiškas dar bus galima teikti iki liepos 23 dienos. Šiuo metu iš 31 tūkst. potencialių studentų paraiškas yra užpildę 25 tūkst. Yra labai daug stojančių, kurie mokyklą baigė ankstesniais metais. Iš 31 tūkst. būsimų studentų tik 16,5 tūkst. vidurinį išsilavinimą įgijo 2013-aisiais.
Tokios tendencijos Lietuvoje nebuvo įprastos. Ateina europinė praktika, kai mokyklą baigę jauni žmonės bando atrasti save, padirbėti ir tik vėliau nusprendžia, kokią specialybę pasirinkti. Pastaraisiais metais labai daug pirmakursių meta mokslus. Ne todėl, kad nėra gabūs, tiesiog supranta, jog pasirinko ne tą sritį.
Vieno patarimo nėra
– Kurias studijų kryptis galėtumėte įvardyti kaip perspektyviausias?
– Sunku įvertinti vienareikšmiškai. Kiekvienoje srityje, būdamas vienas iš geriausių, esi perspektyvus. Net turėdamas pačią perspektyviausią specialybę, jei esi prastai ar vidutiniškai pasiruošęs, gali susidurti su įsidarbinimo problemomis.
Itin perspektyvios yra biomedicinos, biochemijos, fizikos sritys. Jas renkasi nedaug būsimųjų studentų, bet galvojant apie inovatyvią ūkio raidą ateities perspektyvos nėra menkos.
Tikiu, kad socialiniuose moksluose taip pat yra gana daug perspektyvių studijų krypčių. Pavyzdžiui, tarp šiemet stojančiųjų labai populiari yra psichologija, o psichologų rinka dar nėra prisotinta. Kita vertus, žvelgiant į šių dienų padėtį, ta rinka gali greitai persipildyti.
– Kokių specialistų darbo rinkoje yra per daug?
– Sunku kalbėti apie visų universitetų situaciją. Svarbiausia, kad nebūtų rengiami siauros specializacijos žmonės. Tam yra skirtos profesinės mokyklos, jos ruošia tokius specialistus.
Universitetai privalo rengti specialistus, kurie gali kūrybiškai keistis, būti lankstūs. Šiandien vienų specialistų gali būti per daug, tačiau niekas nežino, kas bus po ketverių metų.
Sakoma, kad teisininkų yra per daug, bet teisės studijas baigę žmonės gali rinktis visiškai kitą kelią. Jie gali kurti savo darbo vietas arba dirbti konsultacijų įmonėse, valstybės tarnyboje. Niekas tiksliai nepasakys, kiek Lietuvoje reikia žmonių, kurie turėtų vienokį ar kitokį išsilavinimą.
Gerų teisininkų pertekliaus tikrai nėra. Tinkamai parengtų specialistų Lietuvai ir visam pasauliui visada reikės. Kitas klausimas – studijų kokybė. Juk itin didelė dalis jaunų žmonių siekia aukštojo mokslo.
2002–2012 metais net 60–70 proc. baigusiųjų mokyklą siekė aukštojo mokslo. Bet, kaip jau minėjau, tendencijos po truputį keičiasi. Pastaruosius dvejus trejus metus studentai darosi vyresni, tai yra įprasta ir kitose Europos šalyse.
Išvadas daryti sudėtinga
– Kaip vertinate šių metų brandos egzaminų rezultatus?
– Reikia smulkiai išanalizuoti, kad būtų galima daryti išvadas. Pasikeitė egzaminavimo sistema. Norminę vertinimo sistemą šiais metais pakeitė kriterinė.
Norminė sistema reiškė, kad 100 balų gauna 1 proc. iš visų laikiusiųjų. Taikant kriterinę egzaminų vertinimo sistemą balai pasiskirstė pagal kitokią tvarką. Visiškai normalu, kad dėl to atsirado daugiau neišlaikiusiųjų, bet kartu daugiau abiturientų gavo galimybę surinkti aukščiausius balus. Lyginti šių ir praėjusių metų rezultatus būtų neteisinga.