Nesvarbu, ar trokštate užsitarnauti draugų, kolegų ar vaikų pagarbą. Keletas paprastų elgesio korekcijų padės pelnyti daugiau pasitikėjimo savimi ir kitų žmonių akyse tapti autoritetu.
Atsistokite, kai kalbate telefonu. Skamba neįtikinamai? Bet tik pasvarstykite – kodėl profesionalūs
dainininkai beveik niekada nedainuoja sėdėdami? Ogi todėl, kad atsistojus balsas skamba kitaip – sodriau, spalvingiau, garsiau. Balsas tiesiogiai susijęs su kūno padėtimi. Kai atsistojate ir gestikuliuojate, sunaudojate daugiau energijos nei tuo metu, kai sėdite. Atsistoję tampate fiziškai stipresni – ir tai juntama jūsų
balse. Be to, stovint tiesiai kvėpavimas pasidaro gilesnis, dėl to garsas skamba solidžiau.
Teiginys – ne klausimas. Į kavinę užėjusi stipri asmenybė tikrai neklaus padavėjos, ar galėtų
užsisakyti puodelį kavos. Paprasčiausiai ims ir užsisakys. Tad kodėl ir jūs vis dar teiraujatės: „Ar galėčiau“, o ne tariate: „Norėčiau puodelio kavos.“ Stenkitės nesuteikti balsui klausiamosios intonacijos tada, kai iš
tiesų neklausiate. Tebus kavinė – treniruotė, o po kelių bandymų galėsite sėkmingai kontroliuoti savo intonaciją ir kalbėdami kitose situacijose – paprašyti ką nors pakomentuoti, išsakyti savo nuomonę. Pateikdami projekto ataskaitą neužkelkite balso sakinio pabaigoje, tarsi klaustumėte kolegų ar lauktumėte jų pritarimo. Tiesiog ramiai kalbėkite tai, ką esate sumanę.
Drabužiai – svarbu. Apsirengti taip, kad keltumėte pasitikėjimą, nebūtinai reiškia dalykinį kostiumėlį. Visų pirma labai svarbu atidžiau apsidairyti ir užfiksuoti, kuo dažniausiai vilki žmonės, kuriems norite padaryti įspūdį. Jei jūsų darbe išties priimta dėvėti kostiumėlį – įsigykite bent keletą nepriekaištingos kokybės eilučių. Tačiau jei dirbate laisvesnėje aplinkoje, galbūt džinsai ir švarkas atrodys priimtiniau? Pasistenkite, kad apranga atitiktų jūsų profesiją – ir vieną sėkmės paukštės plunksną jau būsite sugriebę.
Akių kontaktas. Ar pristatote projektą didelei auditorijai, ar deratės su turgaus pardavėja, akių kontaktas – būtinas. Išties susikoncentravę į savo kalbą žmonės dažnai šią smulkmeną pamiršta ir kalbėdami žvilgsnį nukreipia į tolį, kartais net užsimerkia. Tai – reikšminga klaida. Nes akių kontaktas geriau nei bet koks kitas triukas parodo, jog tai, ką kalbate, svarbu žmogui, prieš kurį stovite. Žmonės įsimins ir jus, ir tai, ką sakėte, jei žinos, kad jūs tikrai juos matėte, atkreipėte dėmesį ir kalbėjote būtent jiems. Kalbant didesnei auditorijai patyrę oratoriai pataria nukreipti žvilgsnį šiek tiek virš paskutinėje eilėje sėdinčių žmonių galvų – taip sudarysite įspūdį, kad žvilgsniu aprėpiate visą auditoriją.
Neskubėkite atsakyti. Gavote klausimą elektroniniu paštu? Neskubėkite atsakyti, net jei
klausimas būtų iš paties nekantriausio viršininko. Luktelėkite keletą minučių, susikaupkite ir pasistenkite kuo glausčiau ir rišliau sudėlioti mintis. Taip pat pagalvokite, kokios dar informacijos jums galėtų
prireikti. Taip, pastaruoju metu susisiekti su žmogumi akimirksniu, kad ir kur jis būtų – kasdienybė. Tačiau skubotas, netikslus atsakymas, kuris tik parodys, kad tuo metu sėdėjote prie kompiuterio ir žinutę gavote, bet
nieko daugiau, nepridės papildomų taškų jūsų įvaizdžiui. Kur kas geriau saikingai padelsti, o kartu ir suformuluoti kuo išsamesnį ir tikslesnį atsakymą.
Tegul jus pastebi. Bene didžiausiu autoriteto simboliu ir valdžios išraiška laikoma vadovo
kėdė, vis dėlto daugiau pliusų įvaizdžiui pelnytumėte dažniau stovėdami. Atsistokite kam nors įėjus į kabinetą, jei pašnekovas stovi – atsistokite ir jūs. Viena vertus, taip bus lengviau palaikyti akių kontaktą, kita vertus – parodysite, jog aktyviai dalyvaujate pokalbyje, esate čia ir dabar, o ne nuklydę į virtualią erdvę (tai gali išduoti dažnas žvilgčiojimas į kompiuterį). Be to, atsistoję būsite pastebimesni, taigi svečiai dažniau kreipsis būtent į jus, kolegos teirausis jūsų nuomonės. O taip savaime kitų akyse atrodysite reikšmingi.
Jei kalbate – neabejokite. Nebent išties norėtumėte išreikšti abejonę. Pateikdami idėjas, sumanymus,
reikšdami nuomonę tarkite žodžius be abejonę parodančių frazių, pavyzdžiui, „Nežinau, ar tai tiktų šiuo atveju, bet...“, „Galbūt dar nesu pakankamai kompetentinga, bet siūlyčiau...“ Jei jau turite idėjų ar minčių – sakykite, siūlykite, rekomenduokite. Jos išties pasirodys niekam tikusios? Tada tegul jų reikšmingumu abejoja kiti. Patys privalote tikėti tuo, ką sakote. Tada ir kiti tikės. Jei vis dėlto norėtumėte išvengti „pasakiau ir taškas“ efekto, abejonę įterpkite ne prieš pasiūlymą, o po jo: „Žinau, kad mano išvados gal kiek skubotos, taigi siūlyčiau jas
papildyti savo pastabomis.“
Parengė Laura Mureikaitė
