53 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas naujas Švietimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
Nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujantis Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Savo parašus po kreipimosi tekstu padėjo ne tik opozicijos atstovai, bet ir kai kurie valdančiųjų atstovai: Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas, TS–LKD frakcijos nariai Vincė Vaidevutė Margevičienė, Mantas Adomėnas, Arimantas Dumčius, Liudvikas Sabutis.
Politikai norėtų išsiaiškinti, ar Švietimo įstatymo nuostata, kurioje nustatyta, jog „tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia kelios valstybine ir tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančios mokyklos arba viena valstybine ir tautinės mažumos kalba mokymą vykdanti mokykla, kuriose yra po vieną skirtingų mokymosi kalbų vienuoliktų klasių komplektą, jų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) turi užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama valstybine kalba (išskyrus gimtąją kalbą)“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai.
Minėtas reglamentavimas įteisina, kad vietovėse, kuriose veikia tautinių mažumų mokyklos, valstybine kalba mokymą vykdanti mokykla (mokyklos) privalo užtikrinti, jog vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama valstybine kalba.
„Tačiau įstatyme nenustatoma, kad vietovėse, kuriose veikia mokymą tautinės mažumos kalba vykdančios mokyklos, turi būti užtikrinta, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama tautinių mažumų kalba. Todėl manytina, jog, nesant aukščiau minėtos nuostatos, įstatymu pažeidžiamas nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo bei konstitucinės asmenų lygybės principai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje“, – sako kreipimosi į KT iniciatoriai.
Jų nuomone, priimtu įstatymu tinkamai neužtikrinamas Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas, įstatyme skirtingai traktuojamos tautinių mažumų ir lietuvių tautybės asmenų teisės ir pareigos.
Kreiptis į KT siūlanti parlamentarų grupė mano, kad galimai diskriminuojama asmenų grupė, turinti teisę įgyti vidurinį išsilavinimą savo gimtąja kalba netgi tose vietovėse, kuriose tautinės mažumos sudaro daugumą gyventojų.
„Pabrėžtina ir tai, jog vidurinio ugdymo programos tiek tautinių mažumų kalba, tiek valstybine kalba yra identiškos, todėl tarp skirtingai įstatymo traktuojamų asmenų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, dėl kurių toks skirtingas traktavimas būtų pateisinamas ir laikomas pozityviąja diskriminacija“, – sako parlamentarų grupė, siūlanti Seimui kreiptis į KT.
2011 m. kovo 17 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris sukėlė Lietuvoje gyvenančių lenkų tautinės mažumos nepasitenkinimą.
