Pasirinkdami pagrindinius dalykus 10-oje klasėje moksleiviai dažnai atsiduria aklavietėje – dvejonės dėl svajonių specialybės tampa galvos skausmu, o galiausiai profesiją nulemia egzaminų rezultatai. Visgi tikimasi, kad profesinis orientavimas mokykloje prasideda dar nuo žemesniųjų klasių, tačiau tai įgyvendinti trūksta ne tik pinigų, bet ir karjeros specialistų.
Bandydami nepadaryti klaidos ir tinkamai pasirinkti dalykus bei egzaminus, kuriuos laikys, moksleiviai lankosi aukštosiose mokyklose, dalyvauja studijų mugėse, naršo internetinėje erdvėje. Ne paslaptis, kad studijų mugės – puiki vieta gauti realią naudą ieškant naudingos informacijos apie patinkančią mokymo įstaigą, tačiau ar moksleiviai pasinaudoja aukštųjų mugių teikiamomis galimybėmis?
Per jauni nuspręsti
Kalbėdama apie moksleivių profesinį orientavimą mokykloje, Kėdainių šviesiosios gimnazijos psichologė, karjeros koordinatorė Rita Bagdonaitė neslėpė, kad mokymo įstaigose dažnai tai nėra tikslingai daroma, nes tam trūksta ne tik pinigų, tačiau ir kvalifikuotų specialistų, kurie padėtų mokiniams išsiugdyti karjeros valdymo kompetencijas. „Iš esmės ta sistema, kai mokinys turi pasirinkti jam priimtiniausius dalykus 10-oje klasėje yra efektyviausia tada, kai moksleivis yra gabus, tvirtai žino, ko nori siekti gyvenime, tačiau didžioji dalis moksleivių yra per jauni tai nuspręsti“, - kalbėjo R. Bagdonaitė. Psichologės nuomone, moksleiviams reikia ne tik susipažinimo su aukštosiomis mokyklomis ir jų specialybėmis studijų mugių metu, tačiau įsigilinimo į tam tikrų profesijų subtilybes, pliusus bei minusus, patirti, ką reiškia sėdėti paskaitoje, o tai galima padaryti tik organizuojant paskaitas, seminarus su patyrusiais dėstytojais.
Tūkstančiai lankytojų kiekvienais metais
Kasmet rengiamos studijų mugės sulaukia didelio susidomėjimo – tai patvirtina sausio 26-ąją Kaune vykusi aukštųjų mokyklų mugė. Organizatorių teigimu dalyvių skaičius siekė 10 tūkstančių, o dauguma jų domėjosi stojamaisiais balais bei galimybe mokytis valstybės finansuojamose vietose. Tačiau Vytauto Didžiojo universitetą atstovavusi antrakursė Gintarė Bartkevičiūtė teigia, kad moksleiviai teiravosi kokių egzaminų reikia stojant į tam tikras specialybes bei kokios įsidarbinimo perspektyvos baigus studijas. Kitą savaitę prasidės ir Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO kiekvienais metais vykstanti paroda „Mokymasis, studijos, karjera“. Šiemet šis renginys išsiplėtė dar labiau – parodos plotas bus 2 tūkst. kv. m. didesnis, o dalyvių skaičius padidės nuo 120 iki 190. Jau vasario 7-9 dienomis bus galima susipažinti su įvairių mokymo įstaigų atstovais, studijomis užsienyje, tarptautinių egzaminų reikalavimais, užsienio kalbų kursais, karjeros galimybėmis, sudalyvauti „Verslumo dirbtuvėse“. Parodoje dalyvaus per 70 profesinio rengimo ir verslo mokyklų, apie 40 mokymo įstaigų iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, Danijos.
Moksleivių lūkesčiai
Radviliškio Lizdeikos gimnazijos abiturientė Paulina U. teigia, jog į mugę eina tikėdamasi sužinoti kuo daugiau informacijos apie dominančias studijas. „Jei tik įmanoma, norėčiau išgirsti įvairių atsakymų ir patarimų tam tikrais klausimais. Įdomu būtų pakalbėti su veikliu jaunimu, kuris mokosi toje srityje.“ Mergina neslėpė, jog turi išankstinę nuomonę apie keletą Lietuvos universitetų, tačiau tai nereiškia, kad stojant nesivadovaus daugiau patirties turinčių žmonių rekomendacijomis.
