Nors iš politinių tribūnų mėgstama pabrėžti, kad Lietuvos demografinė situacija katastrofiška, ne dažnai ryžtamasi pasidomėti ir kitomis vaikų auginimo Lietuvoje subtilybėmis. Neseniai praūžė su motinystės išmokomis susijusių diskusijų banga, kuri visuomenėje sukėlė daug nerimo, o įvairių ekspertų kartojama formulė „ilgos vaiko priežiūros atostogos = smarkiai pablogėjusios karjeros galimybės ir finansinė situacija“ verčia jaunus tėvus ieškoti pačių įvairiausių išeičių, bet panašu, kad ir čia skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas.
Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje vos 10 proc. vaikų iki trejų metų turi galimybę lankyti vaikų darželius, o Švedijoje šis skaičius septynis kartus didesnis (73 proc. vaikų iki trejų metų lanko vaikų darželius.)
Motina: grįžti į darbą norėčiau, bet neturiu sąlygų
Vilnietė Vanda naujienų portalui Balsas.lt pasakojo: „Gyvenu Užupyje ir nuo dviejų metų norėčiau vaiką leisti į darželį ir sugrįžti į darbą, bet tam nėra sąlygų. Eilėje į darželį Užupyje mes esame 87-i, o priima vos 40 vaikų. Kiek teko domėtis, iš viso eilėje yra apie 130 laukiančiųjų.“
Jauna mama pasakojo, kad paskambinusi į darželį išgirdo, jog į laisvą vietą jos vaikas tikrai nepatenka ir buvo patarta skambinti į Vilniaus miesto savivaldybės švietimo skyrių, bet ir šio skyriaus specialistai tik gūžčiojo pečiais.
„Suprantu, kad pirmumo teisę į vietą darželyje turi daugiau nei vieną vaiką į tą darželį leidžiantys tėvai, darbuotojų veikai bei vaikai iš socialiai remtinų ir daugiavaikių šeimų. Puikiai suprantu šiuos tėvus, bet ką daryti man?“ – klausė skaitytoja. Moteris teigė, kad labai norėtų savo vaiką leisti į darželį Užupyje ar senamiestyje, bet šie paprasčiausiai perpildyti. Neguodžianti perspektyva ir darželiai kituose miesto rajonuose, nes juose taip pat labai ilgos laukiančiųjų eilės.
„Privatus darželis kainuoja nuo vieno iki dviejų tūkst. litų, ir jei būtume tikri, kad yra galimybė gauti bent dalinę kompensaciją iš savivaldybės, tikrai ryžtumėmės perskaičiuoti šeimos biudžetą“, – sakė jauna mama.
Į eilę darželyje reikia užsirašyti gimimo dieną?
Su panašia problema susidūrė ir vilnietis Audrius: „Į eilę dėl vietos darželyje Pašilaičiuose užsirašėme, kai vaikui buvo keturi mėnesiai, tikrai tuomet negalvojome, kad tai reikia daryti vaiko gimimo dieną. Užsirašymo į darželį dieną buvome eilėje 29-i, o priėmė vos 15. Įdomu tai, kad net 14 iš priimtų vaikų pateko dėl tam tikrų socialinių lengvatų, kuomet šeima augina daugiau vaikų ar yra socialiai remtina ir pan. Iš viso eilėje laukiančiųjų – 122 vaikai, daugiau į darželį priimti negali dėl higienos sąlygų.“
Pašnekovo teigimu, apie jokius bandymus „apeiti“ tokią eilę nereikia net kalbėti: „Visi tėvai stebi situaciją, darželio vadovė prisipažino, kad dažnai sulaukia Seimo narių skambučių su bandymais „įtikinti“ priimti jų vaiką. Darželio vadovė sakė, kad tokiems skambintojams dažniausia atsakanti taip: „Ateikite ir išmeskite vaiką iš lovos, kitos galimybės nėra.“
10 tūkst. vaikų į darželius nepateko
Naujienų portalas Balsas.lt apie situaciją sostinės darželiuose pasiteiravo Vilniaus miesto savivaldybės specialistų. Pasak jų, 2012 metais 25 661 vaikas buvo ugdomas pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, o 2011 metais jų buvo 23 997. Šiuo metu sostinėje lopšelio grupėse (iki 3 metų) yra 2873 vaikai, o darželio (iki 6 metų) yra 22788 vaikai. Tiesa, savivaldybės specialistai nepateikė duomenų apie tai, kiek šiuo metu sostinėje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, tačiau statistikos departamento duomenimis, 2011-aisiais sostinėje 1–6 metų amžiaus buvo 35 385 vaikai, tad nesunku paskaičiuoti, kad daugiau nei 10 tūkst. vaikų į darželius nepakliuvo.
Savivaldybės specialistų teigimu, Vilniaus mieste yra 30 nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, šiuo metu jose yra 750 vaikų.
Į klausimą, ką daryti tėvams, kurių vaikai nepateko į valstybinius darželius, savivaldybės specialistai atsakė: „Tėvams, kurių vaikai nepatenka į darželius pagal priskirtą teritoriją, siūlome vesti vaiką į darželius, kuriuose yra laisvų vietų. Steigiamos papildomos vietos.“
Daug vilčių dedama į centralizuotos vaikų priėmimo į darželį tvarkos įvedimą, teigiama, kad tėvams nereikės eiti į kelis darželius ir nešti ten prašymų – jie turės galimybę prašymą teikti elektroniniu būdu savivaldybei. Kai centralizuotai pagal duomenų bazę sudaromos eilės į darželius, padidės skaidrumas ir žadama, kad tėvai kreipsis į darželį tik tada, kai gaus pranešimą apie priėmimą į darželį.
Sostinės darželiai – sausakimši
Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė, paklausta, kaip vertina situaciją sostinės darželiuose, sakė: „Situacija tikrai negerėja. Vaikų darželiai sausakimši ir net yra darželių, kuriuose vaikų skaičius neatitinka higienos normų reikalavimų. Negalima dėl to kaltinti darželio vadovų ar tėvų: žmonės ieško išeičių – vieni labai prašo, o kiti negali atsakyti.“
Pašnekovės teigimu, paradoksali situacija buvo tuomet, kai ne sostinėje gyvenantys tėvai važiuodami į darbą vaikus atveždavo į darželį Vilniuje, nes taip patogiau, bet jų mokami mokesčiai atitekdavo tos vietos, kurioje jie gyveno, savivaldai. „Šiuo metu gyvenamąją vietą reikia nurodyti, tad šeimos randa išeičių – išnuomojamas būstas, kuriame deklaruojama gyvenamoji vieta. Mūsų turimais duomenimis, kasmet apie 5 tūkst. vaikų nepatenka į darželius. Nereikia pamiršti ir to, kad didelė dalis vilniečių, kurie turi galimybę nevesti savo vaikų į darželį, to ir nedaro. Gal vaikai ir nėra ugdomi taip, kaip tai būtų daroma darželyje, bet išeitis žmonės suranda – prižiūri močiutės, samdomos auklės.“ Anot R. Paulavičienės, galima spėti, kad apie 10 tūkst. vaikų kasmet neturi galimybių patekti į darželį.
Pašnekovė pateikė ir dar vieną faktą: Lietuvoje tik apie 50–60 proc. vaikų gauna mokyklinį ugdymą, vadinasi, likusiųjų šios socialinės paslaugos nepasiekia.
Eilės tapo norma
„Situacija, kai sąraše vaikų šimtas, o į darželį priimama 15 – jau tapo statistine norma. Kai šiuo klausimu domėjomės miesto savivaldybėje, gavome atsakymą, kad tėvai gali registruoti vaikus į daugelį darželių – gali per dieną aplankyti 20 darželių, juose užsiregistruoti ir lauktis vietos. Savivaldybės specialistų teigimu, būtent dėl vaikų, nepatenkančių į vaikų darželius, skaičius yra labai išpūstas. Žvelgiant į šią situaciją iš šalies, esama ir kitų veiksnių: pakeistas motinystės įstatymas, mamos turi anksčiau išeiti į darbą. Palikti pusantrų metų vaiką darželyje – apskritai nėra galimybės, nes ugdymo įstaigos, kurios galėtų priimti tokio amžiaus vaikus yra vos dvi“, – kalbėjo R. Paulavičienė.
Anot moters, nereiktų pamiršti ir to, kad Vilniuje krizės metu gyventojų skaičius ir gimstamumo rodiklis augo labiausiai iš visų miestų. „Tai didelė problema, bet reikiamo dėmesio savivaldybė neskiria. Daugelį metų darželių klausimas yra stumdomas: nuo savivaldos prie vyriausybės ir atvirkščiai. Įstatymas įpareigoja garantuoti vaikams reikalingą ugdymą, vadinasi, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas Vyriausybės ir Seimo lygmenyje, bet tiesioginis šios prievolės vykdytojas yra savivaldybė. Kaip žinia, kiekviena savivaldybė planuoja savo biudžetą ir prioritetus, kurie ne visuomet sutampa su realiais visuomenės poreikiais“, – komentavo situaciją R. Paulavičienė bei pridūrė, kad sudarytos sąlygos ikimokykliniam ugdymui prisidėtų ir prie ekonominės situacijos gerinimo, mat tėvai galėtų dirbti ir mokėti mokesčius.
Privatūs darželiai nepigs
Į klausimą, ar įvesta neformaliojo ugdymo krepšelio finansavimo sistema, pagelbsti tėvams, nusprendusiems leisti vaikus į privačias ugdymo įstaigas: „Tikėjomės, kad po šių pasikeitimų privačiuose darželiuose kainos kris, bet nieko panašaus neįvyko: suveikė tam tikri rinkos dėsniai, kurie veikia tiek parduodant bulves, tiek atsidarant darželį. Darželių situacija Vilniuje yra tokia, kad ir kiek jų būtų atidaryta, poreikis nebus patenkintas.“
R. Paulavičienės teigimu, privačiuose darželiuose vietų daugėja, bet kainos nesikeičia, nes šios įstaigos tarpusavyje nekonkuruoja.
„Dėti daug vilčių į privatų sektorių nereikėtų, nes darželiai priskirtini socialinės ekonomikos sektoriui, kuris niekuomet nebus pelningas. Mūsų skaičiavimais, darželis ima duoti pelno tik po 15 metų ir tuo atveju, jei jame nemažiau nei 60 vaikų. Tikėtis, kad į šią sritį ateis pelno siekiančios įmonės, naivoka, nes didžioji dalis ateinančiųjų dirbti į šią sritį – žmonės, kuriems patinka pedagoginis darbas iš idėjos“, – kalbėjo pašnekovė
Veikia pogrindiniai darželiai
Pašnekovės teigimu, esama ir teigiamų poslinkių, mat supaprastinus higieninius reikalavimus pogrindyje veikusieji darželiai buvo paskatinti savo veiklą legalizuoti, o tai sudaro sąlygas tikrinti paslaugų kokybę. Anot R. Paulavičienės, nemažiau svarbu ir tai, kad vis aktyviau tėvai domisi, kaip ugdymo įstaigose paskirstomi pinigai. „Kai tėvai aktyviai seka, kur leidžiami pinigai, tuomet mažėja tikimybė, kad reikės papildomų rinkliavų pieštukams ir pan.“
Pašnekovė užsiminė ir apie nelegaliai veikiančius darželius: „Už 40–500 litų mokestį į butą suvedami 3–4 vaikai. Toks mini darželių įteisinimas yra vienas iš mūsų organizacijos siekių. Šiuo metu pagal higienos normas tokia veikla yra įmanoma, bet bėda ta, kad ji nėra licencijuojama, tad ir ikimokyklinio ugdymo krepšelio tokios auklės tikėtis negali.“
