Tėvai turėtų susirūpinti, jei vaikas vengia mokyklos, joje dėl neaiškių priežasčių jam ima sektis vis sunkiau. Savyje problemas kaupiantis moksleivis dažnai patiria psichosomatinių negalavimų: galvos, pilvo skausmus, pykinimą, miego, apetito sutrikimus. Patyčias patiriančių vaikų elgesys pakinta, jiems tampa sunku sutelkti dėmesį.
Visi šie simptomai signalizuoja, kad vaikas patiria sunkumus, todėl tėvams reikėtų nedelsiant reaguoti, kad moksleivis kuo greičiau grįžtų į visavertį gyvenimą.
Kaip užkirsti kelią patyčioms?
1. Tėvams reikėtų nuolat bendrauti su vaiku, stengtis išsiaiškinti jo savijautą, dalintis kasdieniais džiaugsmais ir rūpesčiais. Neskiriant pakankamai dėmesio vaikui, sunku pastebėti jo elgesio ir nuotaikos pokyčius, o jausdami tėvų domesio trūkumą vaikai savo problemas stengiasi įveikti patys.
3. Reikėtų prižiūrėti vaiko veiklą, išsiaiškinti, su kuo jis bendrauja, kas jo draugai mokykloje, kaip jis leidžia laisvalaikį.
4. Tėvams derėtų vaikui diegti nuostatą, kad patyčios yra blogai, kad nereikia su jomis taikytis, kentėti arba tylėti, kai matoma tyčiojantis iš kitų vaikų. Vaikus, susidūrus su patyčiomis, skatinti apie tai pranešti mokytojai, tėvams.
5. Kraštutiniais atvejais, kai skriaudėjų niekaip nepavyksta išsiaiškinti, o situacija vis blogėja, tėvams derėtų patikrinti vaiko mobilųjį telefoną, el. paštą, susirašinėjimą socialiniuose tinkluose. Gali būti, kad skriaudėjai vaiko nepalieka ir elektroninėje erdvėje.
6. Jei vaikas prisipažins, kad patiria patyčias, reikėtų su juo kartu aptarti šios problemos sprendimo būdus, paklausti jo nuomonės.
7. Jei tėvams ar vaikui reikia pagalbos, derėtų pasikalbėti su mokyklos psichologu ar kitu specialistu.
8. Kol sprendžiama patyčių problema, vaiką paskatinti išlikti ramiu ir neatsakyti tuo pačiu skriaudėjams, pvz., nesuduoti atgal, vengti įžeidžiančių žodžių. Skriaudikai tikisi, kad jų elgesys įskaudins, todėl vaikui reikėtų išlikti pasitikinčiu savimi ir tiesiog pasijuokti iš situacijos, kad ir kaip būtų sunku. Kai kuriais atvejais padeda ir situacijos ignoravimas – nesulaukę norimos reakcijos po kurio laiko skriaudėjai kartais aprimsta.
9. Vertėtų vaiką skatinti greičiau adaptuotis klasėje, susirasti draugų: leisti jam dalyvauti klasės išvykose, lankyti būrelius.
10. Patiems tėvams derėtų visada rodyti gerą pavyzdį: neįžeidinėti, nežeminti ir neapkalbėti šeimos narių, bendradarbių, draugų ir kitų asmenų.
Patyčių problemą pasaulyje sistemingai tirti ir spręsti pradėta tik XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Žymus patyčių reiškinio tyrinėjimo pradininkas norvegas Danas Olweus, remdamasis daugiamečių tyrimų rezultatais, sukūrė savo vardu pavadintą patyčių prevencijos programą. Ją išbandė daugelio šalių mokyklos. Olweus patyčių prevencijos programa, kurios efektyvumas įrodytas tyrimais, diegiama ir Lietuvos mokyklose. Šia programa besivadovaujančių mokyklų personalas išmoksta laiku pastebėti mokinių patyčias ir sužino būdus, kaip jas stabdyti. Nuo praėjusių metų Olweus programa remiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Užsakymo nr. 3982
