Joninės – senovinė pagoniška šventė, kuri švenčiama visame pasaulyje. Ši diena vadinama mistiškiausia, nes ji turi trumpiausią naktį ir ilgiausią dieną. Mūsų mitologijoje tamsa simbolizuoja blogį, o šviesa – gėrį, todėl tikima, kad tą dieną gėrio yra daugiau.
Joninių šventė garsi savo papročiais ir ritualais. Vienas iš jų – šokinėjimas per laužus. Pasak Vaivos, ugnis yra viena svarbiausių Joninių simbolių. Tai apsivalymo simbolis.
„Jaunimas šokdavo per laužus būtiniausiai, nes ugnis išvalo. Šokimas per laužą išvalo visas blogas energijas, čia pavyzdžiui, kaip užkalba bobutės su žvake nuo užkalbėjimo, prakeiksmo. Laužo funkcija yra energetinė dezinfekcija“, – pasakoja būrėja.
Tikslas – išsiburti vyrą
Kitas plačiai paplitęs paprotys – vainiko pynimas. Vainikas yra rato arba karūnos simbolis. Lietuvoje įprasta pinti ąžuolo, stipriausio medžio, vainikus. Senovėje merginos pindavo lauko gėlių vainikus ir burdavo dėl jaunikio. Pasak būrėjos, mergaičių tikslas visada buvo ištekėti.
„Vainiko rinkimas yra toks: devynis žingsnius į priekį paeini, surenki gėlyčių kažkiek, vėliau į kitą pusę devynis paeini ir taip kiekvieną kartą paeini po 9 žingsnius į vis skirtingą pusę. Aišku, tuos vainikus ir plukdydavo, ir po pagalve pasidėdavo, kad susapnuotų savo jaunikį, visokių burtų prisigalvodavo mergaitės“, – pasakoja Vaiva.
Plukdydamos vainikus merginos bandydavo išsiburti ar joms pavyks ištekėti. Stebėdavo, į kurią pusę vainikas plaukia ir tikėdavo, kad iš ten pasirodys būsimasis vyras, o jeigu vainikas grįždavo atgal, tai reiškė, kad vis dėlto tais metais ištekėti nepavyks. O tos merginos, kurios jau turėjo jaunikius plukdydavo vainikus ir trokšdavo norų išsipildymo. Jeigu vainikas gražiai nuplaukė į tą pusę, kur norėjo – noras išsipildys, jeigu srovės atgal prie kranto neša vainiką, norui nelemta išsipildyti.
Būrėja pasakoja, kad Joninių naktį jaunimui būdavo leista atsipūsti, išsirinkti porą, kad nuėmus derlių rudenį būtų galima ir vestuves atšokti. Taip pat astrologė skatina suklusti tas poras, kurios ilgą laiką negali susilaukti vaikelio. Joninės – palankus ir vaisingas metas.
„Joninės yra labai vaisingas periodas, nes daugiausiai vaikų gimsta kovą. Ir tos šeimos, kurios turi problemų su pastojimu, turi labai pasistengti, būti blaivūs ir jau tą vaikelį pradėti. Gali pavykti labai sėkmingai, nes kaip minėjau, daugiausiai vaikų gimsta po devynių mėnesių – kovą. Čia yra labai vaisingas periodas. Tos poros, kurios nenori turėti vaikų turi labai pasisaugoti, nes šventos dvasios gimsta tokiu periodu“, – juokiasi Vaiva.
Stebuklingas metas
Paparčio žiedas didžiausia Joninių nakties paslaptis. Pasak būrėjos, žiedo paieškos ir jo radimas yra ne šiaip sau sugalvotas, o taip yra todėl, kad visada, kai kažko ieškai – būtinai randi. Paparčio žiedo paieškos simbolizuoja užsispyrimą, ketinimą surasti tai, ko neįmanoma. Todėl kartais prikaišiodavo žiedų į paparčius ir ieškodavo. Tas, kuris jį atranda tais metais bus sėkmingesnis.
„Aš anūkės prašau, kad man nupieštų kokį nors paparčio žiedą, kaip ji įsivaizduoja. Mes jį paslepiam ir kas jį suranda jau būna sėkmingiausias tais metais. Paparčio žiedas yra labai gražus simbolis, sakyčiau“, – savo šeimos tradicijomis dalinasi būrėja.
Pagal tradicijas, paparčio žiedo paieškos vyksta nuo vidurnakčio iki pirmųjų gaidžių. Tuo metu Joninių nakties burtai yra patys stipriausi, o gaidžių giedojimas išsklaido nakties magiją. Tuo metu patartina ir maudytis vandenyje.
Joninių naktį nuo vidurnakčio pradeda bėgti struktūrizuotas vanduo. Pasak būrėjos, jis yra lyg užkalbėtas, šventintas. Vanduo tampa energetiškai stipresnis ir turi gydomųjų savybių. Vanduo pradeda veikti tik po vidurnakčio ir veikia iki pat ryto.
Šiemet Joninių naktį švies pilnas mėnulis, todėl visa naktis bus šviesi. Astrologė įspėja, kad per pilnatį vis dėlto reikėtų labiau pasisaugoti su ugnimi, vandeniu. Pilnatis dažnai iššaukia daugiau įvairių pavojų ir nelaimių.