Sausio pradžioje „Facebook“ pradėjo plisti žemaitiška daina, kurią atliko jauna prie pianino sėdinti mergina. Šis vaizdo įrašas kaipmat išplito ir dabar juo yra pasidaliję daugiau nei 11 tūkst. lietuvių. Tiesa, dėl tokio staigaus populiarumo kalta Austėjai visai nepažįstama moteris.
„Spontaniškai, visiškai man nepažįstama moteris į savo paskyrą įsikėlė mano dainą. Iš pradžių pamačiau, kad mano puslapyje pradėjo augti gerbėjų skaičius, tačiau „Youtube“ peržiūros nedidėjo.
Nesupratau, kaip taip gali būti. Bet kitą dieną pamačiau priežastį. Iš pradžių sureagavau įtariai, tačiau vėliau džiaugiausi, kad žmonėms patinka ir jie dalijasi mano daina“, – naujienų portalui sako atlikėja.
Išskirtinis bruožas
Žemaitiškai dainuojanti aktorė ir atlikėja sako, kad jos meilė muzikai, tikriausiai galima taip sakyti, tarsi įgimta. Nuo pat vaikystės Austėją lydėjo muzika – ji lankė muzikos mokyklą, mokėsi groti smuiku, o vėliau grojo įvairiose grupėse ir ansambliuose.
Tačiau rimčiau į kūrybą pradėjo žiūrėti nusipirkusi įrangą, skirtą muzikos įrašymui namuose. Nuo tada jos kūrinius gali išgirsti ir daugiau žmonių.
„O kurdavau aš visada – ir vaikystėje, atsisėdusi prie pianino, rašydavau dainas. Nebuvo laiko, kai nekurdavau. Tik nusipirkusi įrangą, į visą kūrybą ėmiau žiūrėti rimčiau. Aišku, įgūdžių ja naudotis trūko. Trūksta ir iki šiol. Mano kūryba susilaukdavo dėmesio, turėjau gerbėjų, nedaug, bet ištikimų, kurie palaikė ir mėgo mano kūrybą“, – sako Austėja.
Nors dabar jos kūrybą išgirdo žymiai daugiau žmonių ir pamėgo švelniai skambančias jos žemaitiškas dainas, ji sako, kad žemaitiškai kūrė ne visada, tačiau būtent šia tarme sukurtos dainos jai pačios mieliausios.
„Kūriau dainas ir lietuviškai, ir angliškai. Kai supratau, kad norėčiau dalintis savo dainomis ir kad jos turėtų kokią nors vertę man pačiai, būtų mielos širdžiai, pasirinkau žemaičių kalbą. Mano galbūt tas išskirtinis bruožas ir yra būtent tai.
Dar mokykloje dalyvaudavau Skuode ir Plungėje rengiamuose žemaitiškos dainos konkursuose. Tai irgi buvo dar viena iš paskatų kurti žemaitiškai. Bet iš tikrųjų viskas ir gaudavosi labai natūraliai, nes aš kalbu žemaitiškai, tad, atsisėdus dainuoti, tai irgi galiu daryti žemaitiškai. Žinoma, jeigu noriu dainuoti bendrine kalba, taip ir darau, nesu užsispyrusi, kad dabar tik ir dainuosiu tarmiškai“, – šypteli atlikėja.
Tikėjo savo sėkme
Austėja pripažįsta, kad pasvarstymų ir minčių apie tarmę ir jos vartojimą buvo, tačiau ji niekada nepasidavė toms abejonėms ir liko ištikima žemaitiškai šnektai.
„Visada tvirtai žinojau, kas esu. Galbūt esu kažkada pajutusi neužtikrintumą ar baimę, kad manęs gali nesuprasti kalbant žemaitiškai, bet nugalėdavo užsispyrimas, kad turiu išlikti tuo, kas esu. Toks vidinis pasididžiavimas kildavo dėl to, kas esu.
Tai pasireikšdavo paauglystėje, tada netgi nelabai ir mėgau kalbėti bendrine lietuvių kalba. Manau, kad galima vadinti tą žemaitišku užsispyrimu. Pas mus Plungėje dauguma kalba žemaitiškai ir tuo didžiuojasi. Panašu, kad tai įgimta“, – sako ji.
Atlikėja neslepia ir to, kad pasąmonėje tikėjosi, kad vieną dieną sulauks vadinamojo proveržio.
„Pradėjusi kurti, galvojau, kad taip ir turėtų būti, kad žmonės turėtų atrasti, ką aš jaučiu ir susilietų su manimi tame jausme. Buvo minčių, kad galbūt ir niekada nebus mano kūryba išgirsta taip, kaip norėčiau“, – atvirai sako ji.
Žinoma, Austėją visuomet palaikė nors ir kuklus, bet ištikimų gerbėjų būrys, kuris tik skatino eiti pirmyn.
„Tai, kad proveržis įvyks būtent šiuo metu, tikrai nesitikėjau. Parašiau tą dainą iš didelio gerumo. Norėjau padainuoti kažką gražaus. Negalvojau, ar kas nors žiūrės tą vaizdo įrašą, ar ne. Žinojau, kad paklausys ir išgirs tie, kuriems to reikės“, – kukliai šypteli ji.
Kiekviena laisva minutė – muzikai
Austėja yra ne tik atlikėja ir dainų autorė, bet ir Kelmės mažojo teatro aktorė, Šiaulių universitete baigusi estrados meną, turinti kino ir teatro bakalauro studijų diplomą. Ir nors šiuo metu esantis karantinas sustabdė daugelį darbų, ji dėl to per daug nesisieloja:
„Man asmeniškai su karantinu susigyventi sekasi komfortiškai. Man pačiai kiekviena minutė yra svarbi, kad grįžusi iš darbo galėčiau iškart prie muzikos prisėsti, tad dėl dabartinės situacijos man nėra taip blogai.
Žinoma, kitiems aktoriams ar režisieriams dabar yra sunkesnis metas – jie laukia nesulaukia, kada galės pasirodyti prieš žmones, nes juos kamuoja ne tik finansiniai, bet ir dvasiniai dalykai“.
Nors „ŽGŽ“ jai atnešė gausybę naujų gerbėjų, tačiau Austėja sako, kad gavusi pasiūlymą koncertuoti jį dar apsvarstytų.
„Kol kas dar nesu susigalvojusi, kaip koncertuoti, ar koncertuoti, kaip viską pateikti. Dar rimtai apie tai nesvarsčiau, bet manau, kad jeigu žmonės norės mane išgirsti gyvai, tai tikrai reikės apgalvoti“, – pokalbį užbaigia ji.
