Marijus vegetaru tapo dar sėdėdamas mokyklos suole. Šio pasirinkimo jis niekada nesureikšmino ir kitų atvesti į protą, įkalbėti nevalgyti mėsos niekada nebandė.
„Man regis, tai asmeninis pasirinkimas. Juk niekam nekliūva, pavyzdžiui, jei nemėgsti serbentų ir jų nevalgai ar kopūstų sriubos, tačiau kai tik tema pasisuka link mėsos – prasideda didžiausios diskusijos, o tai yra kvaila. Tačiau patys kvailiai to, deja, nesupranta. Man niekada nekilo minčių mokyti kitus žmones, kaip ir ką valgyti, kaip rengtis, mąstyti, svajoti ir taip toliau, tačiau atsiranda tokių gnydų, kurie savo pažiūras ir įsitikinimus linkę piršti kitiems, – tai labai provincialu, tačiau pažiūrėkite, kokia didelė Lietuvos dalis – kaimo vertybių sąmonės“, – drąsiai pasakoja teisininkas Marijus.
– O kaip plačiau paaiškintum kaimo vertybių sąmonę?
– Labai paprastai – kaime visi gyvena pagal vieną scenarijų ir jei atsiranda kokia balta varna, kuri mąsto ir bando gyventi kitaip, – iškart apkalbama ir nurašoma kaip nenormali, neturinti vertybių. Visi turi būti surikiuoti ir gyventi pagal vieną kurpalį, neišsiskirti – toks konservatyvus Lietuvos kaimas, o gal labiau ir didžioji dalis Lietuvos.
– Ar pats jauteisi ta balta varna?
– Mokyklos ir studijų laikais daug apie tai nekalbėjau, man atrodė savaime suprantama pasirinkimo laisvė, ką valgyti. Niekam ataskaitų neduodavau, o jei paklausdavo, atsakydavau, bet į gilesnes diskusijas nebuvau linkęs veltis. Tačiau viskas pasikeitė, kai gimė vaikas.
– Kaip pasikeitė?
– Mano vaikas nuo kūdikystės vegetaras. Jis niekada gyvenime neragavo mėsos ir niekada neišreiškė tokio noro. Sukurtas mitas, kad augančiam vaikui būtina mėsa, o tėvai juo tiki, net netikrinę ir nesikonsultavę su specialistais. Mėsa pilna antibiotikų – nėra geras pasirinkimas vaiko organizmui. Mano sūnus niekada nesirgo, jo kraujo tyrimai puikūs. Darželyje galima pasirinkti vegetarišką maistą, nežinau, kaip valstybiniuose darželiuose, bet privačiuose dėl to nekyla nei problemų, nei jokių klausimų.
O pokytis buvo tas, kad iš aplinkinių vis pasigirsdavo pastabų ar mokymų, kaip maitinti vaiką. Ypač dėl to išprotėjusios tos vadinamosios supermamytės – jos visada leis gerai suprasti, kad žino geriau, kaip TAU auginti SAVO vaiką. Kažkoks košmaras, vengiu tokių žmonių. Pats nesikišu ir neaiškinu, kaip gyventi kitiems, todėl toks kitų tėvų, ypač motinų, elgesys man nepriimtinas.
– Grįžtame vėl prie kaimo vertybių sąmonės?
– Būtent taip. Įkyrios motinos bando įbrukti savo idėjas, aiškinti savo tiesas, bet, po velnių, aš gyvenu savo galva ir mano šeimoje kitos taisyklės. Žinai, tos mamelės kaip įkyrūs prekybos agentai, o gal dar blogiau.
– O kaip tavo vaikui sekasi būti vegetaru?
– Keistas klausimas, kaip sekasi būti vegetaru. O kaip žmonėms sekasi būti visaėdžiais? Tai natūralus pasirinkimas, jam nėra draudžiama valgyti mėsos – pabrėžiu tai visada. Per giminės balius ir įvairias šventes, kai ruošiama mėsa, jis gali valgyti, tačiau pats nerodo noro. O vaikai dar nesugadinti ir geriausiai įsiklauso į organizmo poreikius.
– Žmona taip pat žaliavalgė?
– Žmona, kaip ir aš, žaliavalgė, tačiau sūnus vegetaras – tai skirtingi dalykai, bet išsilavinimo stygiumi pasižymintys juos neretai painioja.
Kai sutikau būsimą žmoną, abu jau buvome vegetarai, todėl natūraliai nekilo klausimų ar diskusijų dėl mitybos, vėliau perėjome prie žaliavalgystės. Kai gimė sūnus, jį dažniau prižiūrėjau aš, nes galėjau teikti konsultacijas iš namų, žmona labiau susieta su biuru. Čia dar vienas mitas, kad kūdikiui reikalinga tik mama, bet apie tai kita tema būtų. Vegetariškas maistas patiko mūsų sūnui, aš gana gerai gaminu, todėl jokių problemų dėl to niekada nepatyrėme.
– Ar skatinsite sūnų tapti žaliavalgiu?
– Mes apie tai kalbamės nuolat, o jo paties pasirinkimas, kaip jam bus geriau.
