Kiekviena nešvari žaizda gali supūliuoti, todėl reikia žinoti, kaip tinkamai ją gydyti.
Liaudyje plačiai paplitę būdai nudegintus odos plotus gydyti riebalais, o ant žaizdų pilti spiritinius dezinfekuojamuosius tirpalus yra netinkami, sunkina gijimą. „Nė vienas iš mūsų nepragyvena gyvenimo nė karto nesusižeidęs. Vienos žaizdos užsitraukia savaime, o kitoms, ypač opoms ir praguloms, reikia ypatingos priežiūros“, – pabrėžė Vilniaus Centro poliklinikos Vytenio filialo šeimos gydytoja Aldona Jankavičienė.
Gydoma įvairiai
Oda yra natūrali kliūtis, neleidžianti į mūsų organizmą patekti mikroorganizmams ir svetimkūniams. Pažeidus odą, atsiranda žaizda, o kartu su ja – ir infekcijos tikimybė. „Kiekviena žaizda yra vartai infekcijai. Tik chirurginiai pjūviai, atlikti steriliais instrumentais, gali išlikti švarūs, todėl šios žaizdos dažniausiai nesupūliuoja ir gyja lengviau. Visos kitos žaizdos laikomos užterštomis“, – buitinių ir chirurginių žaizdų skirtumus pabrėžė A.Jankavičienė. Žaizdų gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai žmonės nusidegina, įsipjauna, nusibrozdina ar įdreskia odą, o pragulos ir opos, atsirandančios dėl odą veikiančių spaudimo jėgų ir sutrikusios kraujotakos, juos kankina kur kas rečiau.
Kiekviena žaizda reikalauja panašaus gydymo, tačiau jų atsiradimo keliai yra skirtingi. Pavyzdžiui, pragulos atsiranda ligoniams ilgai gulint toje pačioje vietoje, o opos gali susidaryti ne tik dėl spaudimo jėgų, bet ir sergant ligomis, dėl kurių sutrinka arterinė ar veninė kraujotaka, nervų sistema. Itin sudėtinga gydyti diabetu sergančių žmonių opas, kurių dažniausiai atsiranda ant kojų pėdų. „Šios opos dažniausiai yra neskausmingos, todėl ligoniai dažnai jas pastebi ne iš karto. Užtenka įdrėskimo, kad ant diabetu sergančiojo kojos pado nedidelė žaizdelė virstų opa“, – įspėjo gyd. A.Jankavičienė.
Jokio jodo ar peroksido
Atsiradus net menkiausiai žaizdai, pavyzdžiui, įsipjovus, joje neišvengiamai kyla uždegimas. Žaizda parausta, patinsta, ją pradeda skaudėti. „Uždegimas skatina gijimo procesą – vystosi naujos ląstelės, gerėja kraujotaka, sunaikinamos žaizdoje esančios bakterijos. Jauno ir sveiko žmogaus žaizdos gyja greičiau, o vyresnio, sergančio įvairiomis ligomis, jos dažniau supūliuoja, sunkiau ir ilgiau gyja“, – aiškino šeimos gydytoja. Kiekvieną žaizdą reikia dezinfekuoti, tačiau neretai tai daroma netinkamai – tiesiai ant žaizdos pilami spiritiniai dezinfekuojamieji tirpalai. „Šie tirpalai tik dar labiau pažeidžia audinius – reikia dezinfekuoti tik žaizdos kraštus“, – patarė gyd. A.Jankavičienė. Jei žaizda nedidelė, užtenka suglausti jos kraštus, dezinfekuoti, patepti gijimą skatinančiu hidrokoloidiniu geliu, ir uždėti tvarstį ar užklijuoti pleistru. Tačiau jei žaizda gili, užteršta, ją reikia plauti specialiais tam skirtais tirpalais (jodas, peroksidas ar briliantinė žaluma netinka).
Durtinę, itin gilią žaizdą, į kurią pakliuvo žemių, būtinai turi apžiūrėti šeimos gydytojas ar chirurgas kad įvertintų, ar jos nereikia išvalyti, susiūti ir suleisti preparato prieš stabligę. „Jei užlipai ant mėšlinų šakių ar surūdijusios vinies, būk mielas, kreipkis į medikus, nes gali kilti infekcija. Giliai įstrigusių svetimkūnių patiems traukti nereikėtų, nes gali prasidėti kraujavimas“, – pabrėžė šeimos gydytoja. Didelius nubrozdinimus patepkite žaizdų gijimą skatinančiu hidrokoloidiniu tepalu, ir pagal poreikį sutvarstykite arba palikite gyti be tvarsčio.
Kraujuojančią žaizdą reikia prispausti steriliu tvarsčiu. Jei iš žaizdos trykšta ryškiai raudonas arterinis kraujas, užveržkite gumine juostele aukščiau žaizdos ir skubiai kreipkitės į medikus.
Nudegimus vėsinkite vandeniu
Dar viena klaida, kurią dažnai daro nusideginę žmonės, – žaizdos tepimas įvairiais riebalais. „Jie neskatina karščio pasišalinti, o tarsi „užrakina“ jį pažeistuose audiniuose, todėl žaizda sunkiau gyja. Nudegintą ar nuplikytą vietą pirmiausia reikia vėsinti vandeniu, po to nusausinti, patepti hidrokoloidiniu geliu, palaikančiu reikiamą drėgmės lygį bei skatinančiu žaizdos gijimą, ir sutvarstyti arba palikti gyti be tvarsčio“, – patarė A.Jankavičienė.
Nudegimo vietoje iššokusios vandeningos pūslės negalima plėšyti – ji saugo audinius nuo užteršimo. Pūslei plyšus, iš žaizdos ir toliau skiriasi audinių skystis, todėl nudegimas sunkiau gyja, o perrišimai būna itin skausmingi. Jei nudeginti ar nuplikyti odos plotai dideli, medikė patarė nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Reikia gydyti pagrindinę ligą
Pragulos paprastai formuojasi žmonėms, negalintiems be kitų pagalbos pasiversti. Dažniausiai jų atsiranda tose vietose, kur kaulai yra arčiausiai kūno paviršiaus – kryžkaulio, kulnų, menčių ar alkūnių srityje. Todėl ligonius reikia dažnai vartyti, tinkamai prižiūrėti jų odą.
„Drėgna oda lengviau pažeidžiama. Kartais pragulos vietoje atsiranda negyvų audinių, kurie stabdo gijimą. Juos būtina pašalinti tam skirtais vaistais, tvarsčiais ar chirurginiu būdu“, – pasakojo šeimos gydytoja. Jei pragula nedidelė, be negyvų audinių, užtenka ją dezinfekuoti, nusausinti, užtepti hidrokoloidiniu geliu ir uždėti tvarstį. Nuo ligonio bendros organizmo būklės priklauso, ar pavyks pragulas išgydyti: jeigu organizmas stiprus, žaizdos ilgainiui užsitrauks.
Atsivėrusią opą galima išgydyti tik gydant pagrindinę ligą, dėl kurios ši ir susidarė. „Veninės opos dažniausiai atsiranda ant blauzdų, todėl kojas patariama dažniau palaikyti aukščiau pakeltas. Griežtai laikykitės gydytojų nurodymų – gerkite paskirtus vaistus, kurie gerina kraujotaką, perriškite žaizdas, naudodami hidrokoloidinį gelį“, – patarė gyd. A.Jankavičienė. Arterinės opos dažniau atsiveria kojų pirštuose – jas galima išgydyti tik sureguliavus kraujotaką. „Sergantieji diabetu turi ypač kruopščiai prižiūrėti savo pėdas. Stenkitės, kad neatsirastų odos suragėjimų, kad nesutrūkinėtų kulnai. Tokios žaizdos sunkiai gyja: negydant pagrindinės ligos, gali tekti amputuoti pirštus ar net visą pėdą“, – įspėjo šeimos gydytoja.
D. Šalc
