„Paskutiniu metu, kartu su Rūle lipdėme jo kurtas, naujas dainas. Kartu rašydavom joms muziką. Įrašinėjom jo kurtą poeziją. Čia paskutinis jo įrašas, kuris vadinasi „Pakeliui“, – jautria daina dalinasi draugas.
Dainoje skambantys žodžiai suvirpina širdį ir priverčia susimąstyti:
Mes pakeliui
Į ten, kur skrenda
Kai ateina ruduo
Tiems, kas supranta
Kad saulė geriau
Nei apsiniaukęs rytas
Ša, tyliau
Ar matai,
Ten toli rytas
Įaugęs į beržą, prisimena tolius
Kai jaunas dar buvau,
Ką tik iškastas molis,
Iš kurio nedalinti,
Praradęs Dievo kantrybę,
Šventai nusikeikė
Ir padovanojo ramybę
Draugai prisimena kaip neeilinę asmenybę
„Vakar išėjo mano draugas, Rolandas Skripkaitis, dar visiems geriau žinomas kaip Rūlė, iš projekto „Kelias į žvaigždes“... Jis buvo ne eilinė asmenybė, su savo pasaulėžiūra, su savo pasauliu.. jis buvo kitoks...jis buvo tikras.
Vieni jį mylėjo, kitiems jis nepatiko, bet jis visada buvo sąžiningas prieš save ir prieš kitus.. ir man visada buvo įdomu su juo pakalbėti egzistencializmo klausimais, pakalbėti apie supuvusią sistemą, susvetimėjusius vienus kitiems žmones“, – brangiais prisiminimais dalinasi V. Krivickas.
„Jis mane vadino broliu, kaip ir visus savo draugus, nes suprato, kad šiam pasauly viskas yra viena. Kiekvieną kartą prašydavo, kad iš savo kelionių jam parvežčiau akmenuką. Iš paskutinės kelionės jam parvežiau tris. Visus skirtingus, visus įdomius, kaip ir pats Rūlė. Tik gaila, kad jų jau jam nepaduosiu. Jis surado ramybę, kurios ieškojo jo siela. Ilsėkis“, – liūdesio neslėpė draugas.
