Meningokokinė B tipo infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos yra žaibinis sepsis ir meningitas. Ši žaibiškai plintanti infekcija pernai pasiglemžė 6 gyvybes.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra vienas didžiausių Europoje. Daugiausiai susirgimų meningokokine B tipo infekcija diagnozuojama kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, kuria per paskutinius 3 metus susirgo net 156 vaikai.
Tačiau pastebėta tendencija, kad juo suserga ir jauni suaugę žmonės. Per pastaruosius 3-ejus metus susirgo net 69 vyresni nei 25-erių asmenys.
Pasak šeimos gydytojos Izabelės Juškienės, reikalingos didelės (iki 90–95 proc.) skiepijimo aprėptys, kad būtų užkirstas šios infekcijos plitimas, o 2019 m. pirmąja vakcinos doze Lietuvoje buvo paskiepyta tik kiek daugiau nei 74 proc. kūdikių.
Meningokokas B gali smogti žaibiškai ir vos per 24 valandas gali baigtis mirtimi. Deja, apie 8-15 proc. susirgimų atvejų baigiasi vaiko mirtimi, o 10-20 proc. išgyvenusiųjų gali pasireikšti ir itin sunkios komplikacijos – klausos praradimas, smegenų pažeidimas, galūnių amputacija, daugybiniai randai ar inkstų nepakankamumas.
Taip pat gali pasireikšti ir ilgalaikiai psichologiniai padariniai – padidėjęs nerimas, nepasitikėjimas savimi.
Smogia žaibiškai
Meningokokinė infekcija yra labai klastinga liga, nes pirmaisiais jos simptomais gali tapti pakilusi kūno temperatūra, kosulys ar slogavimas. Esant žaibiškai meningokoko B formai vaiko kūną padengia hemoraginis bėrimas, prasideda pykinimas, atšąla galūnės, atsiranda jautrumas ryškiai šviesai ir raumenų skausmas.
Pasak doc. dr. Sigitos Burokienės, VU docentės, vaikų ligų gydytojos, jai tenka susidurti su vaikais, kurie suserga šia ūmia liga, ir ji teigia, kad ligos baigtį lemia daugybė „jeigu“ – nuo tėvų iki medikų reakcijos.
„Iš pradžių meningokokinės infekcijos gali neišeiti atskirti nuo kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos formos. Iš tikrųjų, čia yra svarbūs net keli faktoriai – ar tėveliai laiku tinkamai sureaguos, kada atvyks į gydymo įstaigą, ar gydytojas įžvelgs tuos pavojingus simptomus, ar jei jau bus prasidėję ir pasirodę, ar bus reikalingos priemonės suteikti skubią pagalbą, ar intensyvios terapijos skyrius bus pasiruošęs.
Atsiranda labai daug „jeigu“. Kai intensyviosios terapijos skyriuje matome vaikelį, kuris kovoja su liga ir yra prijungtas prie plaučių ventiliavimo sistemos, labai skauda širdį ir norisi atsukti laiką atgal, gal paskiepyti prieš kelis mėnesius, ar keliomis dienomis anksčiau kreiptis pas gydytojus.
Šiais metais man teko susidurti su dviem tokiais susirgimo atvejais. Jie buvo labai panašūs ir, ačiū Dievui, baigėsi laimingai. Vaikai turėjo standartinius viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus – slogavimas, kosulys, bet gydytojui pasirodė, kad vaikas atrodo prasčiau nei prie tokių nesudėtingų susirgimų, nes ir širdelė dažniau plaka, ir odos spalva nepatiko, ir galūnės vėsios. Atsirado ir pirmieji pabėrimai, kurie parodė, kad reikia žaibišku greičiu imtis priemonių“, – pasakoja gydytoja.
Nuo infekcijos apsaugo tik skiepai
Pasak šeimos gydytojos I. Juškienės, kai kurie tėvai nusprendžia neskiepyti savo vaiko nuo meningokoko B, nes yra įsitikinę, kad gyvena saugioje aplinkoje. Tačiau vienintelis būdas, kaip užkirsti kelią šiai ligai yra skiepai. Tėvai net nežinodami gali būti infekcijos nešiotojai ir nejusti visiškai jokių simptomų, todėl tikimybė užkrėsti savo vaikus yra didžiulė. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu bendraujant su bakterijos nešiotoju.
Gydytoja Sigita Burokienė, priduria, kad dar viena priežastis, kodėl tėvai nusprendžia neskiepyti savo vaiko – galimos nepageidaujamos organizmo reakcijos.
„Tėvai labiausiai sunerimsta dėl karščiavimo, tačiau turi žinoti, kad lengvas karščiavimas iki 38,0 C, jis gali prasidėti per pirmas 6 valandas po skiepo ir trukti iki 48 val., tačiau tai – natūrali organizmo reakcija į skiepą ir vaikui visiškai nepavojinga.
Ilgiau trunkantis karščiavimas ar karščiavimas per 38,5 C jau laikomas nepageidaujamu reiškiniu, tad reikėtų apsilankyti pas gydytoją ir apie reakciją pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai“, – sako gydytoja.
Kiek kartų reikės vakcinuoti vaikus, priklauso nuo jų amžiaus. Jeigu pirmąją vakciną vaikas gauna 3 mėnesių, ją kartoti reikės, kai vaikui bus 6 mėnesiai ir 1 metai. Jeigu skiepijami vaikai virš 2 metų, jiems bus reikalingos dvi vakcinos, tarp kurių turi būti mėnesio laiko tarpas.
Dažniausiai įvairūs susirgimai užkrečiamosiomis ligomis pasireiškia prasidėjus mokslo metams ir atšalus orams, todėl rugpjūčio mėnesį, prieš vaikams keliaujant į darželius ar mokyklas, tėvai gali pasirūpinti būtinaisiais skiepais.
Gydytojai ragina tėvus profilaktinių patikrinimų vizitų metu užduoti visus rūpimus klausimus apie meningokoką B, jo padarinius bei pažangiausias apsaugos priemones – skiepus, kad būtų išsklaidytos visos abejones ir tinkamai pasirūpinta vaikų sveikata.
